Buksmedis - Buxus

[Kėnis]

Radau vieną nuotrauką, vėl gi iš kraštų, esančių keliais tūkstančiais kilometrų piečiau - lauke augantis Buxus microphylla.
Užmečiau akį į wikipediją... Radau daug sau naujos informacijos. Na, pavyzdžiui, kad ir tai, jog Buxus gentis turi apie 70 rūšių, nes anksčiau maniau, kad jų vos kelios rūšys. Taip pat maniau, kad tai gana trumpaamžiai krūmai. Bet šis nuotraukoje gerokai aukštesnis už mane Amsterdamo botanikos sode buvo pasodintas daigu būdamas 1859 (nesuklydau - tūkstantis aštuoni šimtai penkiasdešimt devintais) metais.

[Kaštonas]

Dabartinis jo dydis tik dar labiau įrodo, kaip lėtai šie krūmai auga. Jam daugiau nei šimtas metų, o užaugti jam pavyko tik tiek... Iš kitos pusės buksmedžiai labai tinka bonsų formavimui, nes turimą formą išlaikyti gali itin ilgai. Be to, jie gan neblogai atželia, yra visžaliai, pakenčia mūsų klimatines sąlygas ir yra ilgaamžiai.

[Kėnis]

Panašaus dydžio mačiau ir Ženevoje.
O va tas nuotraukoje (nesusipratau padaryt foto daugiau ir iš arčiau, kad matytųsi kamienai ir žaizdos, kurios padarytos senuose kamienuose labai nenoriai traukiasi, tiksliau išvis nesitraukia) gal ir didesnis būtų, bet buvo genimas. Tai galima spėti, kad ūgis buvo apribotas.

[Kaštonas]

Tam, kad žaizda trauktųsi reikia ir kuo didesnio medelio polinkio į kamieno storėjimą. Buksmedžių kamienai storėja labai lėtai, todėl ir šis procesas vyksta lėtai, o jei jau pasiektas lygis, kai medelis jau beveik nebestorėja, tai turbūt net nereikia tikėtis žaizdų gijimo seniai pažeistose kamieno vietose.

[Kėnis]

Kad žaizdos gijimas susijęs su storėjimu? Abejočiau. Kad su augimu - taip. Bet medžio augimas ir kamieno storėjimas - skirtingi dalykai, ne visada tarpusavyje susiję.
Auginu aš tų buksmedžių nemažai, jai visas labirintų "kvartalas" išdygęs. Ir ką pastebėjau, kad norint, jog jie žaizdas užtrauktų gerai, negalima palikt nė mažiausio kelmelio. Bent koks medienos iškilimas virš paviršiaus linijos - ir viskas, randinis audinys jo nebeapglėbs.

[Kaštonas]

Kiek žinau buksmedžių savo bonsai kolekcijoje dar neturi. Ar bandysi iš kur nors gauti tokių egzempliorių ir imtis jų ilgus metus trunkančio formavimo?

[Kėnis]

Užtat turiu visą eilę ruošinių, kuriems jau kokie 8 metai. Susodinti tankiai. Kaip tik galvoju, kad metas juos išsodint retai ir ateinančius keletą metų paaugint geresnėmis sąlygomis. Klausimas tik ar viskam pavasarį užteks laiko :)

[Skirpstas]

Manęs, tai kažkaip buksmedžiai nelabai žavi, nes mūsų žiemomis jie apšąla. Bent jau taip būdavo atšiauriomis žiemomis, kurių, klimatologai žada, kad greičiausiai nebeliks dėl klimato šiltėjimo, kuris sumažino Sibiro anticiklono įtaką mūsų žiemos temperatūrai. Tačiau šis faktas mano susižavėjimo buksmedžiais nepadidins, nors pamėginti susipažinti su šios medžių rūšies formavimo ypatumais visai norėtųsi, nes gyvatvorių ir įvairių įmantriausių formų iškarpymams.

[Kaštonas]

Skirpstai, manau su buksmedžiu "susipažinti" būtų įdomu jei į rankas papultų koks 20-30 metų egzempliorius su storu, unikaliu ir perspektyviu kamienu. ;)

[Kėnis]

Na, pavyzdžiui, va toks.

Jo kamienas storesnis už mano riešą (nuotraukoje jis pasisukęs šonu ir atsukęs plonesnę kamieno pusę). Bet neišgyveno dėl (1) vidurvasarinio persodinimo, (2) didelės priekyje matomos kamieno žaizdos. Nebepradėjo augti po žiemos, o ji buvo berods šalta, ir pavasarį kol dar kažko iš jo tikėjausi, ėmė atšokinėt žievė vat būtent nuo tos žaizdos ir taip žiedu aplink visą kamieną.

[Skirpstas]

Tikrai labai didelės žaizdos buvo padarytos šiam buksmedžiui (labai nemokšiškai išluptas), o ir matosi iki kiek jis buvo "pasislėpęs" žemėje - vos ne iki ten, kur pradeda šakotis (matoma iš šviesesnės žievės spalvos).

[Kaštonas]

Bet šiaip kiek žinau buksmedžiai pakankamai stiprūs augalai. Jie net įsišaknija iš auginių, todėl numarinti juos turėtų būti sunku, bet šis kelmas turbūt tikrai buvo pernelyg didelis.

[Kėnis]

Na, jis buvo "karčiavotas", o ne kastas persodinimui, o po to jo pagailo.
Gebėjimas įsišaknyti iš auginių yra būdingas kiekvienam augalui. Ir tai visai nerodo jo atsparumo kitiems faktoriams.

[Skirpstas]

Tikrai taip, kadangi auginiai yra dažniausiai ruošiami iš jauniausių ar žemiausiai suaugančių šakelių,tai tikrai lyginti suaugusį medį su jo auginiu yra neadekvatus atvejis.

[Kėnis]

Taisyklingai iškastas tokio dydžio buksmedis greičiausiai (kaip ir kokios obelys) turės du (ar daugiau) šaknų lygius, apatinį(-ius) galima palikti, pasiimti tik arčiausiai paviršiaus esantį. Bet jei kertama taip iš peties tiesiai į medžio kamieną, tai nereikia tikėtis po to stebuklų. Čia ir "super-regeneraciją" turinčios rūšys (skiautėtasis fikusas, actinidija) nesugebėtų atsistatyt.

[Kaštonas]

Na taip, suprantama. Pavyktų gal tik kokiam gluosniui, blindei ar karklui. Šitie tai tikrai beveik nemirtingi. Be to, buksmedžiai ir auga labai lėtai, todėl taip greitai jų plantacijos neužsiauginsi ir per kokius 5 metus nepasiruoši formavimo medžiagos...

[Kėnis]

Klausimas ir kitame - kaip sektųsi buksmedį formuoti. Kad ir smulkūs lapai, bet šis augalas tinkamesnis figūriniam karpymui, nei bonsai medelio formavimui. Na, jie visiškai priešingi pušims :)

[Stasys]

Taip, buksmedžiai labiau tinkami topiariniam menui, bet pasižvalgęs po interneto platybes radau ir paformuotų kaip bonsų. Pavasarį kaip tik vienoje vietoje reikės šalinti kelis apie dešimties metų buksmedžių krūmus. Gal pavyks pasiimti ir išbandyti sėkmę. Krūmeliai auga nekarpomi, retai susodinti. Gal kada įkelsiu foto.

[Kėkštas]

Na man jie irgi kažkaip "nelabai", būna tokių medžių ar krūmų, kurie "nelimpa", nors tu ką :)