Šaknų auginimas ant kamieno

[Kėnis]

Kažkur lyg ir buvom apie tai kalbėję, ar ne prie kokių ligustrų...

Praėjusį šeštadienį teko lankytis Japoniškame sode, fotografavau azalijas, sukėliau albumą į svetainę, bet niekam neužkliuvo akis ir nekilo klausimų dėl tų juodų maišelių prie azalijų žiedų.

Pakartosiu nuotraukas čia:

Maišiukas, jame drėgnos durpės. Po kiek laiko šakelė nupjaunama po maišeliu ir pasodinama. Kiek laiko tas trunka kažkaip nepasidomėjau. Ir dar, jei pagalvojus, būtų įdomu pažiūrėt, kaip jie tuos maišelius drėkina. Juk svarbu nė vieno nepraleisti. Gal durpės prisigeria ir nuo lietaus?

[Giedrius]

Čia kaip supratau kaip ir medeliams kai būna tas vadinamasis "air layer"?

[Kėnis]

Vienais atvejais galima nieko nedaryti, tiesiog uždėt maišelį ar kažką panašaus su drėgnu substratu. Kartais apatinėje dalyje užveržiama viela, kad žieve sultys nebenutekėtų žemyn ir tai skatina šaknų formavimąsi virš užveržtos vietos. Kitais atvejais net gi nulupamas žievės žiedas, kad visos susintetintos medžiagos pasiliktų viršuje.

[Kėnis]

Jei nebaris ne koks, kamienas per ilgas, kai kurioms rūšims jį galima patrumpinti, priauginant šaknis. Turbūt daug teko matyti bandymų su prikabintais pilnais durpių ar kiminų maišeliais, užveržta žieve ir pan. Po kurio laiko šiuose "įrengimuose" augalas išleidžia pridėtines šaknis iš kamieno, tada jį galima tiesiog nupjaut žemiau susiformavusių naujų šaknų ir pasodint.

Praeitais metais turėjau nemalonią staigmeną, kai jaunos obelaitės sode prileido pridėtinių šaknų iš poskiepio (ir gana aukštai nuo žemės paviršiaus) tiesiai į žolės mulčą (jo sluoksnis akivaizdžiai buvo per storas, gerai laikėsi drėgmė). Šiemet nutariau pabandyt su yamadorine obelim, kuri turi tris storas šaknis ir jos neįmanoma pasodinti į plokščią indą iki kamieno užpilant substratu. Gal toks iškilimas ant šaknų ir įdomus, bet nėra toks estetiškas, kad viską taip palikt.

Taigi, pralaukęs karščius, atvėsus oram, prasidėjus rūkam, nutariau pabandyt suspėt iki žiemos "išviliot" naujas šakneles iš obels kamieno. Su ta pačia nušienauta žole. Apvyniojau obels kamieno apačią agroplėvele ir prikišau žolės. Pasižiūrėsim. Iki ėjimo miegot žiemos miegu dar yra laiko, per mėnesį turėtumėm suspėt. O tada prieš pat žiemą - persodinimas ir šiek tiek prailginta vegetacija šiltnamyje.

Dabar atrodom taip:

[Skirpstas]

Visos eigos nefotografavai, tai kilo klausimas: ar paprasčiausiai veržei tik vielą ar dar žievės žiedą išpjovei?

[Kėnis]

Užveržiau vieną vielos žiedą. Žievės nepjoviau, nes jei netyčia nepavyktų, tai vielą galima tiesiog nuimt ir viską nuo pradžių pakartot pavasarį. Išpjovus žievės žiedą, greičiausiai, tokios atsitraukimo galimybės jau nebebūtų.

Dar vienas šaknų augimo "iš kur nereikia" atvejis, kuris galėtų būti panaudotas, jei prireiktų. Šiltnamyje augęs fikusas. Šilumos daug, drėgmės daug. Raudona rodykle pažymėta šaknis - pernykštė, geltonomis - šiųmetės. Pernykštė šovė tiesiai substratan ir įsitivirtino, dabar įsitempus kaip styga. Įdomu kaip šiųmetukės elgsis. Taigi, tokią savybę leist šaknis drėgnoje aplinkoje irgi galima tinkamai panaudoti jei prireiktų.

P.S. fikusai pas mane vasarai pamirštami, jie tiesiog auginasi biomasę ir tiek (čia užbėgu už akių tam atvejui, jei kam nepatiks ta šluota vietoj vainiko, kuri matosi nuotraukoj)

[Skirpstas]

Na, galiu pasirodyti ir aš savo fikuso Šaknis išaugusias ant kamieno

Augo medelis visą laiką ant palangės, tai tik įrodo, kokie tie fikusai gyvybingi yra ir ne būtina tropinių sąlygų pasiekti norimą rezultatą.

[Kėnis]

Taip, bet šiuo atveju (kaip ir manuoju su fikusų) tose vietose visai nereikia. Savo fikusui aš tas šaknis pašalinsiu kai nešiu į namus žiemot. Tavajam, Skirpstai, jos irgi nieko neduoda. Klausimas, ar jos išaugtų ten, kur reikia, jei būtų poreikis. Pvz., turiu daugiakamienį smulkiavaisį margalapį fikusą. Kamienai atrodo neblogai, vainikas taip pat. Bet jau tos storosios šaknys... Galvoju tiesiog nupjaut kamienus virš šaknų ir pamerkt vandenin. Tikiuosi, šakneles paleis ir naujosios nebus sustorėjusios. Rizika, kad augalas kaipo "sudėtinis", gautas supynus keletą augalų. Tai jei vienas kamienas šaknis išleis, kitas ne, kompozicija bus dalinai sugadinta. O fikusas toks ne jaunas, kokius aštuoneris metus tikrai turi. Greitai tokio neužsiauginsi. Dilema :)

[Kaštonas]

O jeigu augalas sudėtinis ir yra supintas iš kelių, kodėl jų kitos dalys turėtų neišleisti šaknų, jeigu sąlygos tam bus visiškai tinkamos. Pvz.: šakelės bus patalpintos į terariumą ar akvariumą kur drėgmė tikrai didžiulė. Be to, užtikrinimui galima panaudoti ir kokius nors hormonus naujų šaknų aktyvavimui. Taigi, tokiu atveju fikuso įšaknydimas bus šimtaprocentinis. Be to, aš imčiausi lygiai tokių pat veiksmų jei turėčiau tokį "runkelį", nes tie stori ir išsipūtę kamienai man labai nepatinka.

[Kaštonas]

Be to, pasidomėjęs ir paieškojęs pavyzdžių radau vieną tiesiog nuostabų pavyzdį su obelimi. Be to, norėčiau pastebėti, kad labai panašią obelį turi ir Kėnis. Ar ne? Todėl reiktų atkreipti dėmesį ir į ten atliekamą formavimą tiesiniu šlifuokliu. Siūlau pažiūrėti šiuos filmukus prie kavos ar arbatos puodelio.

Pirmoji dalis


Antroji šios istorijos dalis jau po šaknų priauginimo


Taigi, ką manote? Viskas paaiškinama pažodžiui ir viską puikiai parodant vaizdo siužete. Ar pavyktų rasti kažką, iš ko išeitų dar geriau pasimokyti?

[Kėnis]

Ko trūksta šiems dviems siužetams, tai to jungiamojo momento, kai nuimamas tas "kamieno raištis" - kad pažiūrėt, kaip tos šaknys atrodo.

[Kaštonas]

Taip, tai akivaizdus trūkumas. Bet vaizdo įraše aiškiai matome, kad tai tas pats medis. Be to, tą vaizdą galime ir įsivaizduoti. Manau, kad obeliai išleidus šaknis tiesiai po žiedu medelis buvo padalintas į dvi dalis. Tokiu būdu iš vieno gaunant net du panašius medelius.

Be to, juk išpjovus tokį žiedą jį naudinga patepti kokiais nors hormonais skatinančiais šaknų vystimąsį? Taip viskas vyktų daug greičiau ir labiau užtikrintai.

[Kėnis]

Na, visų pirma, galima įtarti, kad pirmasis siužetas darytas pavasarį. Taigi, iki rudens yra pakankamai laiko, kad obelis išleistų šaknis. Aš gi apsisprendžiau jas užauginti po vasaros karščių. Mėnuo-kitas tikrai pakankamas laiko tarpas, bet visko gali būti, kad medis nesuspės pakankamai jų prileisti. Palikti jį žiemai aprištą be žievės rizikinga. Jaunos šaknelės tikrai iššals. Jei obelis dar bus žiedu nužievinta, didelė tikimybė, kad pavasarį ir visai neišsprogs, arba ims leisti atžalas iš apatinės dalies. Dabar, jei mums nepavyktų, galima bus tai be rizikos pakartoti pavasarį. Nes iš esmės tai žus jaunos šaknelės "maišelyje". Pakartojus bandymą kitą pavasarį, turėtų pavykti.

Dėl hormonų. Taip, jie tikrai gali pagelbėti. Antra vertus, negaliu pasakyt, kiek skirtųsi šaknijimosi efektyvumas, apdorojus hormonais nužievintą dalį ir pažeistą žievę jos kraštuose, ir kaip viskas vyktų tiesiog panaudojus hormonus ant žievės.

O kaip atrodo šaknelės (kiek jų) kai augalas iš naujo pasodinamas obels atveju tikrai būtų įdomu.

[Kaštonas]

Facebook'e užmačiau tikrai įdomų atvejį susijusį su šaknų priauginimu ant stiebo. Šiuo atveju tai daroma su klevu. Priauginimui naudojamas tiesiog vazonas su žemėmis ir medelis tiesiogiai į jį gali suleisti naujas šaknis. Mano manymu tai - puikus sprendimas. Ateityje reikės išbandyti kažką panašaus.

Ką manote?

https://www.facebook.com/bonsaikido/pho ... permPage=1

Siūlyčiau peržiūrėti visą albumą, nes tai tikrai bus naudinga.

[Kėnis]

Taip, tuo būdu nušaunami du zuikiai vienu šūviu: ant ilgo stiebo daugiau šakų kurį laiką įtakoja medelio intensyvesnį storėjimą, o po to turim du medelius.

[Kaštonas]

Įdomu, o kaip ilgai tokiomis sąlygomis galima augti? Tarkim, kad turiu aukštą klevelį, kurio viduryje tokiu būdu pritvirtinu vazoną su žemėmis. Medelis ten prileidžia šaknų ir ima maitinti viršutinę dalį. Spėju, kad maitinama tik viršutinė, nes į apačią maisto medžiagos nusileisti negali. O štai apatinės šaknys matinina vidurinę ir viršutinę medelio dalis? Ar aš šiuo atveju viską suprantu teisingai ar kažką praleidžiu? Kaip tokiu būdu vyksta medelio maitinimas?

[Kėnis]

Kaip parašei, taip ir vyksta. Iš viršutinės dalies susintetintos lapuose organinės medžiagos sunaudojamos joje, o besileisdamos apačion, maitina naujas šaknis. Apatinės šaknys aprūpina vandeniu ir mineralinėm medžiagom visą medį tol, kol vazone nepriauga pakankamai jaunų šaknų.

Rizikos:
1. Infekcija toje vietoje, kurioje nulupta žievė.
2. Mažame viršutiniame vazone gali "netyčia" perdžiūt žemė. Jaunos šaknelės tam jautrios.

[Kaštonas]

Štai ir pataikiau, džiaugiuosi. Kartais tam tikri biologiniai procesai mums gali būti nežinomi, bet įjungus vaizduotę ir logiką daug ką galima išspręsti ir patiems.

[Kėnis]

Taigi, šį sykį nepavyko. Artėja žiema, taigi aprišalą nuėmiau ir lauksiu pavasario. O tada jau ir žiedu nužievinti bus galima.