Samanos

[Taza]

Kažkur esame jau kalbėję apie substrato paviršių, bei vienais ar kitais būdais sudaromą jo mikro klimatą. Norėčiau pasiteirauti - sužinoti nuomones, bei galimą sprendimo būdą, kas nutiko samanoms dengiančioms augalų paviršių ir kaip su jomis elgtis?

[Kaštonas]

Mano nuomone jos čia tiesiog nudžiūvo. Man taip nutiko su Kininiu ligustru, kuris visą vasarą praleidęs lauke buvo įneštas į patalpą. Samanos atrodo lygiai taip pat. Pavasaryje jomis buvau apdėjęs medelį ir jos puikiai prigijo, bet šiuo metu joms jau viskas. Tai turbūt lemia sausas kambario oras. O kur šiuo metu stovi šis medelis ?

Šiaip labai dažnai samanos per vasarą gali užaugti pačios ir puikiai išsilaikyti per visą žiemą, tik vasaros metu pats medelio vazonas turi stovėti pavėsyje. Tokiu aveju pas mane beveik visi medeliai apauga samanomis.

[Taza]

Turbūt, dėl sauso kambario oro. Nes požymiai labai panšūs kaip ir tavo minėti. Įnešiau į kambarį šį fikusą po vasaros praleistos lauke ir po kurio laiko pradėjo baltuot. O tu jas pašalinai nuo ligustro?
Na pas mane fikusas stovėjo pietinėj pusėj ir gal bene labiausiai iš visų medžių apsamanojo. Na jei tiksliau, jis buvo laikomas prie pat baseinėlio, o kiti augalai kiek toleliau.

[Kėnis]

Kambaryje po praleistos vasaros lauke pas mane nelabai tos samanos išbūdavo iki pavasario.ir, manau, visada to priežastis - oro pasausėjimas po pernešimo (dar gali samanas naikinti tręšimas). Atmirusios negyvos samanos ima kaupti druskas (iš laistomo vandens, iš drėgno substrato) ir pabąla. Jei jas palaikyt ilgiau, gali lapelių galiukuose ir mažučiai druskų kristalai imt formuotis. Aš tai jų negailėčiau ir pašalinčiau.

Tręšimas taip pat gali įtakoti samanų paklotės sunykimą. Tiek per didelė pačių trąšų koncentracija, tiek trąšose esantys kai kurie mikroelementai (ypač geležis - ji tikra samanų žudikė).

[Taza]

Na tręšti, tai netręšiau. Turbūt, dėl kietesnio vandens ir kamabrio oro sausumo, taip atsitiko. Galvojau, kad jos pradėjo pelyti, o pasirodo visai kita prižastis pabalimo.

[Skirpstas]

Čia toks likimas visų iš lauko į vidų parnešamų apsamanojusių vazonų. To priežastis ne vandenyje, o kaip ne vienas jau minėjo - sausas mūsų kambarių oras. Purškimas tame nepadėtų. Iš estetinės pusės tai galima jas pašalinti, o pavasarį "užsėti" naujų.

[Taza]

Aišku, labai gaila gražiai buvo apaugę. Kiek mačiau viena rūšis buvo priauginus dėžučių, tik vat ar sporas spėjo išbarstyt ar ne. Na bet tai pasimatys tik pavasarį..

[Giedrius]

Kaip tik šiandien skaitinėjau apie samanas čia - http://www.bonsaiempire.com/blog/bonsai-moss tą antra technika reiks išmėginti pavasarį, kaip supratau reikia pasirinkti įvairesnių arba vienos rūšies samanų iš gan saulėtų vietų po to kad pas patį nenudžiūtų jos, ir susmulkinti? taip užsisėtų...?

[Taza]

Reiks pasiskaityti straipsnį. Na kiek teko susidurti su samanų užsiauginimu, tai pavasarį prisirinkau nuo stogų samanų, vyravo viena rūšis. Jas šiek tiek pasmulkinau, na tiek kad gražiau apsidėliotų aplink šaknis. Ir suteikiau drėgmės (purkšdamas, kai pakeičia spalvą). Bet svarbu, nepamiršti, kad inde auga ne vien samanos ir tuo labiau jos ne čia pačios svarbiausios. Tada jei prigyja, auga. Pas mane ant fikuso buvo padėti keli kupsteliai, po to pastebėjau, kad visas substrato paviršius užsidėjo mažu sluoksneliu samanų. Buvau apdėliojęs ir kitus medelius, jos augo, bet ne taip plito. Kilo klausimas, kodėl? Iškarto susigeneravo mintyse ir atsakymas: fikusas buvo auginamas prie pat baseinėlio, o kiti medeliai toliau. Tad jei norint, kad puikiai augtų, samanoms svarbi aplinkos drėgmė.

[Kėnis]

Drėgmė, žinoma, svarbiausias faktorius. Dar svarbus "liesas" substratas, t.y. ant pertęšto, turtingo maisto medžiagom substrato samanos augs prasčiau, labiau vyraus piktžolės. Jei substrate bus daug geležies, samanų taip pat nepamatysime.

Ir dar vienas svarbus faktorius - substrato pH, t.y. rūgštingumas. Kuo rūgščiau, tuo greičiau samanų augimas turėtų pasireikšti. Aš į substratus paskutiniu metu tai vienur tai kitur primaišiau . Tiesiog pabandymui. Jo reakcija nors ir nelabai, bet vis gi rūgšti, pH 5.5 (viskas, kas žemiau 7 jau yra rūgštoka). Samanos apaugo paviršių sudarydamos tvirtą vientisą kilimą, tik pavieniai teramolio grūdeliai liko kyšot paviršiuje.

O štai alyvmedis nuolat "palepinamas" dolomitmilčiais (pH>7) - ir anei samanėlės.

[Kėnis]

Keletas samanų pavyzdžių. Išskyrus vynuoges, visos kitos neužaugo pačios, o buvo užsodintos "užsodintos".

Ir jokių kerpsamanių! :)

[Giedrius]

Baltas pavydas... :) gražu ką ir be-pridursi. Gal kada pakeitus būsta ir man taip išeis :)

[Kėnis]

Pas mane ir ant kambarinių kai kurių samanos auga, pvz., ant bugenvilijos. Viskas priklauso ir nuo substrato savybių, ir nuo aplinkinės drėgmės. Yra ir tokių "laukinukų", ant kurių samanų nepavyksta "užsodinti" (o reikėtų). Ir labai svarstau kodėl. Galvojau, gal būsiu kokių pelenų primaišęs į substratą. Bet gi neprisimenu :)

[Kaštonas]

Kėni, kaip susidorojai su kerpsamanėmis? Šios piktžolės substrato paviršiuje plinta velniškai greitai. Jei užsikrėtė vienas medis, tai žiūrėk jomis apaugs ir keletas kitų. Jas išravėti kaip ir lengva, bet jų vis išnaujo prigauga ir priauga, todėl tai tikrai ima erzinti. Be to, ar jos labai žalingos medeliui?

Ir apskritai, manyčiau, kad reiktų aptarti paprastųjų samanų naudą augalui. Šiuo metu galiu sugalvoti tik tokią, kad samanos apsaugo medelio substratą nuo išdžiūvimo. Be to, estetiškai tai atrodo tikrai gražiau. Tai ar yra kitų teigiamų dalykų kuriuos gautume užauginę samanas substrato paviršiuje?

[Kėnis]

Na, Kaštone, klausimų tai pažėrei :))) Puiku, panagrinėkim smulkiau

Tai pradžioje apie . Pas mus ant substratų paviršiaus auga (Marchantia polymorpha).

Man visada atrodė, kad tam, kad kerpsamanės užsiveistų, reikia trijų dalykų: (1) kiek rūgštoko substrato, (2) daug drėgmės, (3) sąstingio - na, kad substrato paviršius nebūtų judinamas. Na, ir žinoma - užkrato. Užkratas (kerpsamanių sporos) gali būti pačiame dirvožemyje arba užtikšti laistant su vandeniu, būti atneštas vėjo.

Bet dabar praėjau visus savo augintinius ir kerpsamanes aptikau ant: dviejų kadagių, vieno klevo, dviejų kaulavaisių (trešnė, vyšnia) ir, žinoma, azalijų. Kadagiai ir azalijos man klausimų nekėlė - pas juos rūgštus ar rūgštokas substratas. Bet klevams ir ypač kaulavaisiams substratą stengiuose nušarminti dolimitmilčiais. Ir tai buvo padaryta, bet kerpsamanės ten vis gi yra. Bet ką pastebėjau dar, kad apart azalijas, visi kiti augalai, kurie su kerpsamanėm, draugavo, buvo silpnoki. Klevas buvo reanimuojamas iš pavasario, kadagiai irgi ne kokie (vienas jų tas, ant kurio naikinau gleivėtrūdę), kaulavaisiai taip pat gyvybe netrykšta. Tai gali byloti tik vieną - stiprūs augalai nuo kerpsamanių gali apsiginti. Nors nieko panašaus apie šią konkurenciją neradau.

Kerpsamanės prie kadagio kamieno

Kerpsamanės ant kadagio substrato

Taigi, kovoti galima geležies preparatais, trąšomis, kuriose yra geležies, bet tada sunyks ir samanos. Galima kalkinti. O galima tiesiog paimt pincetą ir išpešiot. Beje, nepastebėjau, kad substrato purumas paviršiuje būtų kliūtis augt kerpsamanėm.

Kuo jos blogos? Jos visiškai užkloja substrato paviršių ir sutrikdo vandens ir dujų apykaita konteineryje. Jei jos įsikuria ant kamieno (arti kamieno), ima po jomis kauptis ir užsilaikyt drėgmė - idealios sąlygos grybams ir bakterijoms.

Samanos, apart estetikos, stabilizuoja substrato drėgmės ir temperatūros režimą konteineryje (žinoma, kiek tai įmanoma). Bet visais atvejais reiktų pagalvot, ar jos suderinamos su auginama medžių rūšimi. Pvz., sausringų vietovių augalams tikrai nereikia stabilizuoti drėgmės šaknyne.

Taigi visais atvejais ir į samanas reikia žiūrėti taip pat atsargiai, neperlenkiant lazdos. Jų buvimas kažkiek apsunkina dujų apykaitą, reikia ir kruopščiau (gausiau)laistyti, kad nebūtų palaistytos tik samanos.

[Kėnis]

Balkone ant laisvai neformuojamų kalnapušių substrato pasodinau iš miško atsineštų grybautojų ar šernų išspardytų samanų. Bonsams jos kiek per didelės. Auga jau n metų. Ne vieną kartą buvau gniužulą ištaršęs ir išbarstęs ant substrato, kiekvieną kartą pradėdavo formuotis gražūs kupsteliai. Pradžioje prasibėgęs paveiklsėliais internete galvojau, kad tai šakotoji dvyndantė (Dicranum scoparium), po to radau dar panašesnę rūšį - melsvoji balzganė (Leucobryum glaucum). Na, rūšies tikslus nustatymas gal čia ir ne svarbu. Tiesiog geras variantas dideliems bonsams ar kokioms kompozicijoms - natūralūs žali kalneliai.

Na, o čia ko ne visos vietos, iš kurių prirenku samanų užsodinimui ant substratų. Kaip bebūtų keista, miškinės samanos ant bonsų substratų dažniausiai neprigyja. O tos, kurios auga ant betono (o jo reakcija šarminė, taigi, samanos turėtų būt prisitaikiusios prie aukšto pH), prigyja ir ant rūgščių substratų (kurių pH žemas).

[Kėnis]

guodžiausi, kad paukščiai išdrabstė nuo substrato paviršiaus žolę, tai šiandien jie pažengė dar toliau - radau iškedentas ir samanas. Ko buvo ieškoma, turbūt aišku, ir ieškoma gana aktyviai.

[Skirpstas]

Ar ne laikas apgalvoti kokias apsaugos priemones atbaidančias paukščius?

[Kėnis]

Šįryt kol sudėliojau viską atgal tai apart to, kad dėliojau samanų gabaliukų dėlionę (kur kuris buvo), tai visą laiką mąsčiau kaip su malonumu kalčiau šratais į tuos strazdus, kurie vis dar neišskrenda. Pas mus kažkaip anksčiau būdavo daugiau saliutų, per Jonines, šiaip kokiom progom. Tai po tų petardų paukščių gerokai sumažėdavo. Jausdavosi net gi braškyne - braškės po švenčių noksta sveikos, neišlestos :) O dabar tai kažkoks sparnuotųjų sąskrydis...