Kinrožės - Hibiscus

[Kėnis]

Įvairių jų būna, sumedėjusiu, žolinių, kamieninių, krūminių (Hibiscus rosa-sinensis, H. siriacus ir t.t.). Kai kurios lyg ir tiktų. Kiek teko auginti - nesunkiai pavyksta sutrumpinti prieaugį, sumažinti lapus. Žiedai, kaip ir daugelio žiedinių augalų, visada išlieka beveik to paties dydžio, koks būdingas veislei ar rūšiai. Bet tai mano manymu privalumas. Žiedas težydi vieną dieną, o žiedpumpurių ant nedidelio medelio mūsų klimato sąlygomis (šviesos trūkumas didžiąją vegetacijos periodo dalį) susidaro negausiai. Tad pražydęs vienas žiedas bent jau tą dieną būna puikus medelio akcentas.

Kita neigiama savybė - senesnių šakučių medienos trapumas, kas apsunkina vielavimą ir išlankstymą. Štai vienas pavyzdys - keletą metų auginama tuščiavidurė kinrožė. Paprastas Maximoje įsigytas sodinukas. Bet auga gana natūraliai medelio forma.

Atlenkt man norimu kampu pavyko daugumą vainiko šakų, išskyrus vieną (ji jau buvo kiek per stora, pažymėta raudona rodykle). Ir jau ne pirmas ruduo, kai įnešdamas šį medį iš lauko (tada jis numeta daugelį lapų) svarstau, ką su ta šaka daryti. Yra variantas kirpt ties pirma šonine šaka (žalia rodyklė)

[Giega Bonsai]

Sveikas, mano mėgėjo akim žiūrint, tą storąją šakos dalį, kurią žymi raudona rodykle, reiktų šalinti. Iki bonsai medelio suformavimo dar daug laiko, viskas spės ataugti. Aš šakas atlenkiu dar jaunas, štai mano kinrožė.

[Kėnis]

Ilgai žiūrėjau, jau norėjau rašyt, kad nematau jokių šakų atlankstymų, bet lyg ir įžiūrėjau timpas nuo šakos į vazono pakraštį? Ar ten fotoefektas?

Čia, kiek suprantu, irgi standartinė kinrožė, kuri augo augo, po to kamienas buvo nupjautas ir gana gausiai sėkmingai buvo sulauktas miegančių pumpurų iš kamieno sprogimas.

[Giega Bonsai]

Standartinė paprasta kinrožė, augo pas bobutę, augalas buvo išmestas vasario mėn. laukan kaip nereikalingas, parsinešiau namolio. Lapai buvo nuo šalčio susiraitę, kitaip sakant nušalę, patalpoj jie nukrito. Nupjoviau visą viršutinę kinrožės dalį.

Augalas ilgai "nerodė" jokios gyvybės, kol galiausiai iki gegužės mėn. gražiai atžėlė.

Kadangi kaip bonsai medelis buvo per aukštas, dar sykį patrumpinau kotą.

Šakų atlenkimas gal geriau matosi šioje foto. Kitas šakas pašalinsiu vėliau kaip nereikalingas.

[Taza]

Gana puikiai atrodo, tavo kinrožė, kaip per tokį trumpą laiką formuojama. ;) Žiūrint į nuotraukas, žvilgsnis užkliūdavo į nebarį, gal galėtum ir jo foto įmesti?

[Kėnis]

Prie to paties - man prie to paties būtų įdomu "akį užmest" į viršūnės pjūvį iš arčiau. Vienoje nuotraukoje matosi, kaip viršūnė buvo nupjauta. Ir man atrodo, kad pjūvio kampas per status, turėtų būti smailesnis. Ir aizda trauktųsi greičiau, ir kamieno perėjimas į viršūnę po N metų gautųsi gražesnis.

[Giega Bonsai]

Taza, tai čia tik kelios palenktos šakelės, dar galutinis rezultatas toli :) Įdedu nebari foto.

Kėni, ar skaičiau, ar girdėjau, kad Hibiscus'u žaizdos negyja. Ar aš klystu? Todėl stengiausi padaryti mažesnę žaizdą. Per 4-5 mėn. žaizda net nebando gyti, tik patamsėjo.

[Kėnis]

Nebaris kiek padruskėjęs (kinrožių žievė mėgsta kaupt druskas ir nešvarumus). Nepakenktų pastovėt jai kokią vasarą po lietum, gal "atsiplautų". Šiaip būtų galima kiekvieno persodinimo metu ją kiek iškelt ir sodint sekliau šaknis plonas apkarpant, kad daugiau tų požeminių atsidengtų - bendram vaizdui nepakenks.

Dėl žaizdų gijimo. Na, mano kinrožes matė ir Taza, ir Skirpstas, tai jie neleis sumeluoti, kad žaizdos gyja ;) Sunkiai gyja didelės žaizdos, bet procesas nors ir pamažu vis gi vyksta. Todėl aspsigenėt reikia kuo jaunesnes. Ta, kurios nuotraukos aukščiau, pavasarines smulkias 0,5 cm jau užsigydžius per vasarą. O pajuodavimas - pelėsio požymis arba apdulkėjimas (dulkių purvas įsigeria į minkštą medieną jai sudrėkstant). Reiktų nugramdyt ir gerai sutept įprastu tepalu ar supurkšt purškiamu tepalu. Na, ir pažiūrėt, ar pjūvio vietoje yra gyva žievė. Jei ji atmirus, neverta tikėtis randinio audinio susidarymo.

[Giega Bonsai]

Pjūvio vietą užtepiau iškart nupjovęs. Dėl patamsėjimo: ta vieta kieta, nemanau, kad supuvus, bet mediena-mirusi ir matyt tokios didelės žaizdos neužgydys. Lauksim pavasario, persodinsim, o tą vietą reikės pagilint ir nugramdyt iki sveikos žievės.
O dėl smulkių šakučių nesiginčiju, gal ir gyja:)

[Taza]

Dėkui, už nuotraukas. Visai gera medžiaga, dar truptį padirbėjus prie nebario ir super. ;) Tavo vietoj, tą žaizdą kuri stiebo viršuje, pertepčiau iš naujo, taip galėtum geriau įvertinti jos būklę, bei paspartintum gyjimą. Na čia tik mano nuomonė.

[Kėnis]

Tai va, pasvarsčiau ir nusprendžiau nieko nekirpt. Paėmiau skalpelį, padariau du išilgai įstrižinius pjūvius žievėje (sumažina "triokšt" tikimybę stipriau palenkus), ant jų dar prieš lenkimą teptelėjau sodriai skystos žaizdų pastos (ji pjūviui prasiplėtus pati užpildė mikroertmę). Tada paėmiau dvi vielas po 3,5 mm, suvielavau tą "netikusią" šaką ir išlenkiau taip pat simetriškai, kaip ir esančią priešingoje pusėje kiek aukščiau. Net netrakštelėjo.

[Taza]

Super! Turbūt, bene visada, panašiais atvejais geriau paeksperimentuoti.. ;)

[Skirpstas]

Belieka pareikalauti performuoto medelio foto mestelti ;)

[Kėnis]

Gerai, pasistengsiu nepamiršt šakų išdėstymą nufotografuot. O kaip ten su pjūviais, užtikrinančiais lenkiamos šakutės vidinio įtempimo sumažėjimą, tai nežinau. Viskas susilieja net plika akim žiūrint. Tai mano muilinei užfiksuot šansų kaipo ir nėra.

[Skirpstas]

Tai bent jau kinrožės foto po formavimo tiks ;) O dėl pjūvių nesimato neigiamų padarinių??

[Kėnis]

Na, ir kaip man pavyko? :)

O buvo

[Giega Bonsai]

Na, jau gražiai atlenkei;) koks medelio aukštis, kamieno storis?

[Taza]

Kėni, puikiai atrodo kinrožė. Gerai susidorota su šaka, kuri turėjo būti pašalinta.

[Skirpstas]

Tikrai gerai pavyko. Nukirpus ir laukiant atžėlimo tikrai būtum pora metų praradęs, o dabar lai tik bujoja hibiskusas ;)