Bonsas iš ąžuoliuko

[Giedrius]

Sveiki,

Esu naujokas tiek čia, tiek bonsų auginime ar toje pačioje sodininkystėje :) Neradau skilties naujokams ir jų „durniems“ klausimams :) tad mėginsiu čia parašyti, jei ką gal administratorius perkels.
Pries 2 savaites, persivežiau ažuoliuką iš miško. Aukštis gamtoje buvo apie 40-50 cm. Pritrumpinau iš karto, prieš parsivežant.

Persodinimas

Vėliau sužaliavo kaip ir viskas pagal planą, šiaip kiek skaičiau kamieno rekomenduoja palikti apie 10-15 cm, aš palikau apie 30, taigi maždaug dar puse reikia nugenėti.

Sužaliavęs, po 2 sav.

Kaip matote antroje nuotraukoje pats grožis viršutinės šakos kurios kartu su kamienu būtų pašalintos, pjaučiau virš 2 šakos nuo apačios.
Taigi klausimas, kodėl čia ir bandau konsultuotis - Ar nupjovus puse kamieno apatinėje dalyje, medelis ims šakotis? Kokie būtų Jūsų patarimai? Gal iš viso per anksti imuosi kai kurių veiksmų? nes į plokščią vazoną sodinsiu tik kitą pavasarį...

P.S. lapus buvo užpuolę kokie tais kenkėjai, buvo keletas apgraužtų lapų, kenkėjų aptikti nepavyko... tad po keletos dienų pažeistų lapu vis daugėjant, nusprendžiau nupurkšti lapus silpnu decio tirpalu, atrodo padėjo, senuosius pažeistus lapus pašalinau, o sveikųjų kenkėjai nebeima.

Kenkėjai 1

Kenkėjai 2

[Kėnis]

Dėl lapų gal pergyventi neverta. Jie vis tiek dar kol kas dideli, taigi, niekam tikę. Va jau kai susmulkės, tada reiktų pasaugoti.

Man nelabai aišku, kaip tą medį ketinama formuoti?

Beje, ar ten tik fotoefektas, ar medis "dvikojis", t.y. dvišaknis?

O šonines šakutes tikrai ąžuolai augina. Kiek pastebėjau tai faktiškai visada bamblio vietoje. ir dažniau prie jau esamos šakos, jos pašonėje.

[Giedrius]

Na dėl lapų supratau :) Dėl medžio formavimo, tai kadangi kamienas jau visai nebelankstus tai kažko ypatingo nepriformuosiu, mastau apie taisyklingą ąžuolo formą, arba „hokidachi“ -

Dėl šaknų, taip ten dvišaknis :) Prisegu nuotrauką, kur bandau eksperimentuoti, apvyniojau šaknį viela siekiant toje vietoje ją pastorinti.

[Skirpstas]

Hokidashi stiliiui reikia labai taisyklingo ir ne priekaištų tiesaus stiebo, o šito visko man šiame ąžuole trūksta. Nebent meginti ne storinti vieną iš dviejų šaknų, o mėginti priauginti naujas šaknis virš tų dviejų šaknų išsišakojimo.
Stiebą antrą kartą per metus pripjauti būtų labai drąsu, nes medis jau ir taip apturėjo pakankamai streso: persodinimas ir viršūnės netekimas.

[Kėnis]

Man irgi šis stilius ąžuolui - ne kokia mintis. Tiek dėl paties medžio savybių (esant silpnesniam apšvietimui leisti liaunus ūglius), tiek dėl lapų augimo pobūdžio. Geriau jau sumąstyt ką nors "mandresnio".

Dėl šaknies. Abejoju, kad ąžuolui toks užveržimas sukels bent kokį labiau pastebimą šaknies storėjimą, o va šaknies mitybą gali sutrikdyti. Pasekmė - atmirusi šaknis. O tas nelabai pageidautina šiuo atveju. Šakninis išsišakojimas į dvi vienodo dydžio šaknis ąžuolams - retas dalykas. Jį reiktų išsaugoti. Siūlyčiau vielą nuimt, o su kiekvienu persodinimu tą ąžuoliuką vis labiau iš substrato iškelti, kuo daugiau tos "dvišaknumos" atidengiant.

[Giedrius]

Puikus patarimai, būtinai apsvarstysiu. Iškeliant šaknis po truputį į viršų gautųsi kažkas link NEAGARI stiliaus. Įdomu kiek dar pavyktų patį kamieną paformuoti (ateityje) nes jau pakankamai storas nepasiduoda, o ir patirties neturiu formavime.

[Kaštonas]

Gerai, pratęsiu ąžuolų temą su vienu iš savo pavyzdžių. Šį išsikasiau praėjusių metų pavasarį. Augo jis po dideliu ir ilgaamžiu ąžuolu, kur mažųjų jo palikuonių buvo begalės. Šitas buvo vienas iš vyresnių. Toje vietoje besilankydamas vasarą pastebėjau, kad medeliai buvo formuojami. Aplink matėsi išgulėtos žolės ir gan nemažai spirų. Taigi, šiais medeliais greičiausiai rūpinosi stirnos. Jos paprasčiausiai apgrauždavo jų viršūnes, o tai stipriai stabdė jų augimą. Išsikasė šis medelis labai lengvai. Ąžuolai dažniausiai vargina dėl savo pagrindinės šaknies einančios gilyn, bet pradėjęs kasti šį medelį supratau, kad viskas bus gerai. Net nukirpus pagrindinę šaknį smulkiųjų liko pakankamai, todėl dėl šio buvau tikras. Pirmiesiams metams parinkau gilesnį vazoną, nes niekur neskubu. Kaip matote, šoninių šakų beveik nėra, todėl pradžiai tegul jo augimas būna stiprus. Parinkau mišrų subastratą. Į žemę kurioje augo medelis įmaišiau akadamos, lapinės miško žemės, šiek tiek ceolito ir primaišiau nemažai kiaušinio lukštų. Kažkur skaičiau, kad tai puikus kalcio šaltinis. (laukiu kritikos dėl šio veiksmo).

Pažiūrėkit kas iš to išėjo. Augimas buvo stulbinantis. Ąžuolai turi dvi augimo bangas per metus ir per abi iš jų ūgliai buvo milžiniški. Gaila, bet ne ten kur norėjau. Šiose nuotrauksoe matyti kaip atrodė pirmasis tų metų augimas. Visi ūgliai buvo nugenėti ir rudenį medelis buvo užkastas tiesiog į žemę su visu vazonu.

Šiais metais jo nepersodinau. Padarysiu tai kitais. Tegul toliau sau ramiau sprogsta ir leidžia naujus ūglius. Tikėjausi, kad šį kartą tai įvyks bent šiek tiek tinkamesnėse vietose. Bet kolkas tai nepavyko. Net laikau atsukęs į saulę tą pusę kurioje nėra šakų. Taigi, keliu šių metų nuotraukas ir laukiu patarimų bei kritikos.

Ankstyvas pavasaris iškąsus ir šiek tiek apgenėjus medelį.

Štai taip medelis atrodė šį savaitgalį. Augimas ir vėl ne iš pagrindinio kamieno, o iš keletos šoninių šakų.

Medelis po formavimo.

Tokia šio ąžuolo istorija. Iš nuotraukų galbūt ir nematyti, bet keletas naujų pumpurų išsprogo viršūnėje Ten jų per daug, todėl didžioji dalis jų buvo pašalinti. Toliau laukiu gyvybės iš miegančių pumpurų, nors tai turbūt gali užtrukti. O galbūt reikiamose vietose taip niekad jie ir neišsporgs. Tokie jau tie mūsų ąžuolai, sunkiai pasiduoda auklėjimui. ;)

[Kėnis]

Gal tiesiog jam reikia padėti šakotis. Prikabinu kiek papildytą tavo nuotrauką. Raudonai apvestos vietos, kur mano akis sako, kad galima daugiau tikėtis ūglių.

Kai kuriais atvejais padarius nedidelę ir tik viršutinio žievės sluoksnio nuopjovą, ir ją užtepus plonu sluoksniu "riebaus" sodo tepalo (tik pačią nuopjovą, neterliojant visko aplinkui), galima sukelti kaliaus augimą. O iš jo ir naujus pumpurus. Taip pat man atrodo, kad iš šių styrančių statmenai nuo kamieno šakų nieko gero nebus. Gal geriau jas būtų iškąst gumbų žnyplėmis. Nupjautų didesnių šakų kaiminystėje bent jau maniškiai tai gana greit išleidžia naujus ūglius. Kartais jų ten net nereikia, bet laikau kurį laiką, kad kažkas gamintų maisto medžiagas greitesniam žaizdos gijimui.

[Giedrius]

Kiek pasiskaitinėjau apie pumpurus ir pan. Matosi šiaip tų vadinamųjų miegančių pumpurų tiek apatinėje dalyje prie kamieno sustorėjimo, tiek viršutinėje, viršuje jau ir trys brinkstantys pumpurai pasirodė iš kamieno.

Draugė pagavo ir iš manęs šiek tiek domėjimosi bonsais ir pan. tai prisegsiu ir jos ąžuoliuką kurį parsinešėm su tuo maniškiu:

Šis tikrai gražesnis nei mano. Tik lapų forma kiek skiriasi, tokie mažiau iškandžioti, įdomu kokia rūšis tiek šio tiek to kito, kažkuris bus ąžuolas paprastasis (Quercus robur).

p.s. dar klausimas dėl nukirptų viršūnių „apdorojimo“ šiuo metu esu užpylęs vaško, spec. pastos žaizdoms dar neturiu, įdomu kokios dar alternatyvos būtų? kažkur lyg skaičiau kad ir plastilinas iš dalies tiktų.

[Skirpstas]

Abu šie ąžuolai yra paprastieji, tik vienas, matyt, paveldėjo kažkokį lapų apsigimimo genotipą arba buvo kažkaip pažeisti. Įdomu kokie lapai būtų kitais metais, nes draugės ąžuolo viršūninei lapai tai tikrai kaip paprastojo.

[Giedrius]

Na tikrai idomu :) Kad ir pats kamienas kažkoks gumbuotas, žieve kiek aukščiau net kitokia, apačioje jau tokia labiau ąžuolo, bet viršuje keistokai atrodo. Lapai irgi apatiniai beformiai tokie, viršuje jau kaip ir rašei lyg ir panašiau į ąžuolo. Dar keista kad lapai tokiom lyg dėmėm išmėtyti, gal žinote kodėl taip?

[Skirpstas]

Giedriau, Tavo išvarginti ąžuolo "apsigimimai" dėl nepanalankių augimo sąlygų.
O tos dėmelės panašu į chlorozės užuomazgas, nes apie lapų gyslas vis tiek žalia. (gal kas geriau žinantis pataisys mane)

[Kėnis]

Šiek tiek fantazijai pavystyti - seno, na, labai seno ir jau nebegyvo ąžuolo nuotraukos (kaip "išsivinguriavusi" mediena ir šakos)

[Kaštonas]

Savo ąžuolą grįžęs šį savaitgalį kiek apgenėjau (nes augimas labais stiprus), bet vis tiek ne iš ten kur reikia. Taip pat padariau keletą minėtų nuopjovų. Su kai kuriomis turbūt kiek persitengiau, nes pasiekiau medieną. Kiek suprantu pumpurų sprogimo galiu tikėtis iš gyjančių žaizdų, o tai turbūt bus ne šiais metais. Dėl tu dviejų išsikišusių šakų, tai jos jau nebegyvos ir iš jų savaitgalį pabandžiau padaryti "Jin'us". Gavosi jie niekam tikusiai, todėl juos būtinai reikės pašalinti. Sakau reikės, nes šiuo metu neturiu tam reikalui skirto įrankio. Be to, "Jin'ai" ąžuolui ir nelabai tiktų.

[Kėnis]

Su ąžuolo atvira mediena eksperimentuoti reiktų apgalvotai. Nes kiek pastebėjau, didesnių storesnių šakų žaizdų nenori užtraukt. Jei jau nelemta medienai būt atidengtai, geriau iškart taip sutvarkyt, kad žaizda geriau trauktųsi.

Jei ąžuolui pašalinama viršutinė stiebo dalis, o vainikas toliau formuojamas iš kokios nors šoninės šakos, tai ta kamieno pjūvio vieta labai nenoriai ima trauktis.

[Giedrius]

Maniškis ąžuoliukas atsigauna po patirto pavasarinio persodinimo taip pat. Pasirodė keletas naujų pumpurų, apatinėje kamieno dalyje o tai visai neblogai turint omenyje kad jo kamieną teks trumpinti per pus kitais metais.

pumpurai

Ir dar toks klausimas, įtartinai pasirodė jog paraudo vienos šakelės lapai, būtų ne tiek keista jei tai būtų nutikę ir kitų šakų lapams.

rausvi lapai

[Kėnis]

Nieko čia keisto, tai tiesiog jauni lapai. Užaugs, pažaliuos.

[Giedrius]

Sveiki ir vėl,

Aš kaip visad nekukliai su savo durnais klausimais... bet malonu čia pasisvečiuot bei gauti atsakymus :)

Norėjau paklausti kas čia toks tas raudonas? kaip ir pumpuras bet gal ir ne... čia nupurkštas medelis vandeniu, bet iki tol ant to raudono darinio buvo pora lašiukų ir taip - kažkokio lipnaus skysčio.... mįslė...

[Kėnis]

Veikiausiai