Bonsas iš ąžuoliuko

[Kaštonas]

Prisiminiau, kad Giedrius minėjo, jog šaldytuve laiko paruoštas sodinimui paprastojo ąžuolo giles. Aš taip pat turiu jaunų ąžuoliukų išaugintų iš sėklos. Šiais metais juos reikės susodinti eilute atvirame grunte. O tada prasidės nemažai metų truksiantis jų formavimas. Prie šios temos turbūt labai tiktų paties ąžuolo "gimimas". Juk augindami medžius turime suprasti ir nuo ko viskas prasideda. Štai tikrai gražus "video". Ar pagalvojate, kiek darbo čia įdėta. Galbūt kas nors taip pat tai ruošiatės išbandyti ? Tiesiog paimti sėklą ar jauną medelį ir kasdien daryti jo nuotraukas. Štai koks šedevras gali gautis per 8 mėn. tokio įnirtingo darbo su viena gile...

[Giedrius]

Smagus video :)

šiaip dalį savo augalų ir aš fotografuoju gan dažnai, gal ateityje irgi pavyks kokį gif`ą ar filmuką sukurt :) O dėl giliukų tai būsiu kažką ne taip padaręs... spėju, per anksti pradėjau stratifikuoti, per anksti pasodinau, ir kol kas niekas nedygsta man... gilės kiek žiūrėjau jau stipriai pajuodavę, spėju šį kartą bus nepavykę... su ta gilių partija ėjo ir keli kaštonai, tai ta pati situacija :)

[Kėnis]

Gilės pajuodavimas tikrai nieko gero. Jos jei jau dygsta, tai suskyla būdamos rudos, nors kartais ir labai ta ruda spalva patamsėja.

[Giedrius]

Na bus matyt, nepasiseks tai gal pasiseks kitais metais... o užmanymas buvo smagus, nes gilės buvo parsineštos iš labai gražios vietos kur vis su draugais važiuodavom su dviračiais šašlyko pasikept ir pan prie laužo, gražioje pamiškės vietoje šalia upelio, tai ten nuvažiavęs prisirinkau gilių sakau sudygs gal, bet matyt kad nebe... :/

Šiandien dar atlikau genėjimą savo ąžuoliukams, vienam iš jų stipriai ekstremalų.. na brokuoti jų prašau nereikia, pats žinau kad neypatingi, čia tie patys kur buvau įdėjęs šios temos pradžioje praeitais metais.

Gal šį pavasarį kažką labiau verto dėmesio pavyks parsinešti.

[Giedrius]

Kaip manote kada planuoti jau persodinimą ąžuoliukų? baisu nepražiopsoti... į ką atsižvelgti ir pan.? Žinau tik kad reikia persodinti prieš pat pumpurų sprogimą...

[Kėnis]

Na ir nekantrus :) Taigi ar pašalas jau išėjęs iš vazonų? Ąžuolai sprogsta vėlai, dažniausiai persodinu juos paskutinius, palieku "desertui". Apie substratą kažkada rašiau (šešta pastraipa nuo viršaus).

Pagaliau iš šiltnamio išneštas maniškis didžiausias.

Nuotraukos vėl didžiąja dalimi gavosi pro miglą ir nesuprantu kodėl. Bet siluetas matosi, nors ir ne pačiu geriausiu kampu.

Manau, praleisiu kovą ir taip balandžio pirmoje pusėje jį persodinsiu.

[Giedrius]

Na pašalo jau kaip ir nėra, manieji žiemojo balkone.

Vienam iš ąžuoliukų prieš 2 savaites gal 3 buvau pašalinęs šaką buvusią prie nebario išsišakojimo dešinėje pusėje kur matosi užtepta pastos, aukščiau esančiame mano pranešime. Tiesiog patepiau šaknijimosi hormonais, ir įsmeigiau į žemę, uždėjau maišelį, ir grįžęs sekmadieni namo pamačiau tokį vaizdelį:

Įdomu ar tai tik pumpurų išsprogimas, ar šakelė ir išleido šaknis...

P.s. Kėni labai įstabus ąžuolas, gražiai padirbėta :) baltas pavydas, tikiuosi ir aš ateityje galėsiu pasigirti kažkuom panašaus.

[Kėnis]

Tu maišelio nenuimk ir kantriai lauk. Jei pratemps mėnesį nenuvytęs, tikimybė kad paleido šaknis yra. Bet krapštyt ir tikrint tikrai nerekomenduoju, tik viską sujauksi. Tiesa, dar reiktų nuo tiesioginės labai saulės pasaugot. Dabar gal neaktualu, bet jau balandyje gali ir pakepint net pro maišelį.

[Kėkštas]

Kėni, nuotraukos pro miglą, nes pereksponuotos, dalis išdegę, t.y. per daug šviesos. Nežinau ar yra galimybė naudoti rankinius nustatymus... na bet čia kalbant apie ąžuolus nesinori plėstis... šiaip fotografuojant reikia vengti per daug intensyvaus vidudienio apšvietimo.

[Kėnis]

Galimybės rankiniam nėra. Taip, tokia migla gaunasi arba vidurdienį, arba fotografuojant šiltnamy prie didelės oro drėgmės. Šis ąžuolas jau persodintas į "klasikinį" vazoną - vaizdelis, mano manymu, pagerėjo žymiai. Bet va, laukiu tinkamo oro "muilinės fotosesijai" :)

[Giedrius]

Mano vienas iš ąžuoliukų irgi šiandien buvo persodintas, į plokštesnį vazoną, pritrumpintos ir praeitais metais per ilgos paliktos dvi pagrindinės šaknys, tuo pačiu iškeltas kiek aukščiau siekiant atidengti daugiau to dvigubo apatinio kamieno. Medelis tik pradėjęs sprogti tai gal nebuvo per vėlus persodinimas, šiemet daug ankščiau pavasaris... :)

[Kėnis]

Kažkokie jie pas tave ankstyvi. Maniškiai nė nemąsto atrodo apie sprogimą. Nesulaukęs balandžio persodinau savo dičkį. Nebario vis tiek nepavyko iki galo atidengt.

[Giedrius]

Matai, balkone pavasaris ateina greičiau ;) o tavo ąžuoliukas tikrai vertas dėmesio, lauksime kaip atrodys su lapais vidurvasarį.

p.s. o ketini formuoti lapų "debesėlį" ir ties kamieno alkūne?

[Kėnis]

Prieš keletą metų su lapais ankstyvą pavasarį atrodė . Dar nebuvo vieluotas.

Jei "alkūnė" tai tas pirmasis "aštrus" linkis, tai ne. Ten šakutė tik greitesniam netoliese esančios žaizdos gijimui palikta, kad medžiagas teiktų rando susidarymui.

Šiaip tokio ąžuolo formavimo metodika paprasta. Randamas medis su žemai išaugusiomis ilgomis šakomis. Kamienas pjaunamas virš ilgosios šakos ir ji paverčiama kamieno tęsiniu. O jau po to išvinguriavimai - vielavimo technikos reikalas.
Ąžuolai sprogsta pas mus du kartus, taigi ir vainiko formavimas nėra toks sudėtingas. Svarbiausia, nepertręšt, duot daug saulės ir (ko dar nedariau) purkšt nuo miltligės, kad rudeniop neatrodytų krauliai.

[Giedrius]

Kaip ir minėjau per susitikimą savo tam didžiajam ąžuolui planuoju nupjauti viršūnę, praktiškai iki tokios vietos kad liks tik kamienas be šakų, taip žinau... reikėjo iš kart, bet yra kaip yra praradau laiko, tą žinau. Dabar tai tikrai manau nebus tinkamas laikas nes jau ir vasara įsivažiavus, ir pirmieji metai po iškasimo-viršūnės nupjovimo, nespėjęs atsigauti. Tai mano klausimas būtų kada būtų tinkamas metas tai atlikti? nes jau su vienu savo ąžuoliuku prisieksperimentavau (pavasarį prieš sprogimą pašalinau labai nemažai šakų ir dalį viršūnės, pasekoje, jo jau nebeturiu...).

[Kėnis]

Antrojo ąžuolų sprogimo dar nebuvo, bet manau, jau suvėlavai su kokiais nors veiksmais - teks laukti pavasario ir kitų metų. Jei šnektelėjus plačiau iš biologinės logikos pusės, tai galima (teoriškai) paskatinti miegančių pumpurų sprogimą stipriu genėjimu (ar šiuo atveju viršūnės pašalinimu).

Iškart sakau, kad tokį ar panašų paaiškinimą vargu ar galima būtų surasti kokioje nors knygoje apie bonsų priežiūrą - bet pasižiūrėkime į medį įdėmiau iš vidaus ir prisiminkime du fitohormoninius straipsnius svetainėje - ir . Visų jų šiuo atveju skaityti nereikia, nes iš kiekvieno tereikia po sakinį-du iš pastraipos, kurioje kalbama apie šių medžiagų funkcijas augale.

Auksinai sintetinami viršūniniuose pumpuruose ir šiuo atveju svarbi minima jų funkcija yra miegančių ir šoninių pumpurų sprogimo supresija (stabdymas). Jei yra stiprus viršūninis pumpuras, jis atitinkamai (kaip stiprus) sintetina daugiau auksinų, kurie indais keliauja žemyn ir užslopina šoninius pumpurus. Tai tarsi signalas kitiems, paaiškinantis "kas čia stipriausias". Tada šoniniai pumpurai neišsprogsta, ir daugiau medžiagų pasiekia "stipruolį", nuo ko jis greičiau auga. Nesišakojantys medžiai greičiau "šauna" į viršų (kaip ir žmonės - jei susikoncentruoja ties vienu tikslu, rezultatas pasiekiamas greičiau :)). Tad jei pašalinsi visus viršūnėse augančius pumpurus, sumažinsi auksinų kiekį, "atriši rankas" miegantiems pumpurams ir/arba paskatinsi naujų formavimąsi. Bet tie pumpurai gali formuotis ir sprogti dar per aukštai, pačiose šakose, ar viršutinėje kamieno dalyje. Taigi, gali ir prašauti.

Antra medalio pusė (kita taktika) - šaknyse sintetinami citokininai, kurie atvirkščiai pirmai minėtai grupei, skatina šoninių pumpurų formavimąsi ir jų sprogimą. Kuo stipresnės šaknys tuo daugiau citokininų. Kuo daugiau citokininių, tuo stipresnis miegančių pumpurų formavimasis ir sprogimas. Todėl ir nusibaigia kai kurie medžiai patrumpintais kamienais, kad jų šaknynas yra per silpnas pagamint reikiamam šio fitohormono kiekiui. Medis gal ir pajėgus būtų išsprogti, bet nėra cheminio signalo tiems pumpurams formuotis, arba tas signalas yra labai silpnas. Taigi, jei nupjaunam stiebą nepalikdami šakų, o medžiagų, skatinančių šoninių pumpurų susidarymą ir sprogimą ant kamieno susintetinama šaknyse per mažai - "auginam" būsimą malką...

O šiuo atveju, ąžuolai, kad ir kokie tituluoti būtų girių karaliai, šonines šaknis auginasi sunkiai. Tad geriau palaukti, kol tų šaknų padaugės, o nesitikėt, kad medis per kelis mėnesius jau bus priauginęs jų pilną vazoną.

Beje, apie šaknis galima spręst ir iš lapų. Jei lapija dabar vešli ir "sultinga", vadinasi ji gauna pakankamai vandens ir maisto medžiagų - šaknynas tvirtas. O jei lapeliai "nupiepę", tai viskas aišku, kad ten substrate slepiasi keli "šakniasiūliai" :)

Aš šiemet tokiam medžiui stropiai ir iškart nugnaibyčiau visas ūglių viršūnes (nors vėl gi, tai būtų kita "paskaita" - ar tikrai tai verta daryti). Ir daugiau nesiimčiau jokių drastiškų veiksmų.

[Skirpstas]

Toks drastiškas žingsnis visada turi rizikos, kad medelis gali ir neatsprogti. Tokius darbus reikėtų atlikti atsižvelgus į tai, kaip šiuo metu jaučiasi medelis: noriai auga ir bujoja, matyti (pro vazono drenažo skylutes) naujų šaknų prieaugis ir kt.

[Giedrius]

Oho kiek naudingos informacijos, ačiū :) na tuomet manau reikės ir nufotkinti ryt kaip jis atrodo, galėsime padiskutuoti toliau kaip ten su ta lapija, šiaip tai lapai tikrai neblogai auga, naujos šakelės, ir tikrai nenupiepę, nors vazoną parinkęs būsiu kiek per mažą pagal medelio gabaritus. Ryt parodysiu. Dar variantas labai atsargus persodinimas į daug didesnį vazoną labai atsargiai perkeliant visą šaknyną nenutrupinant substrato, taip realiai medelis net nepajustų to persodinimo ir šaknynas dar labiau sutvirtėtų, kitiems metams tos viršūnės nupjovimui, o gal tai net ir paskatintų citokininų gamybą ir medelis išsišakotų kažkur žemiau.

[Kėnis]

Aš tai geriau medelį kokius du kartus iki liepos vidurio patręščiau huminių rūgščių turinčiomis trąšomis (Humus, Arganic, Nagro, Humiverd, ir t.t.) nei judinčiau su perkėlimais. Huminės rūgštys skatina šakniaplaukių augimą, taigi, didina ir šaknų sorbuojamąjį paviršių. Na ir iš viso to išplaukiančios teigiamos pasekmės.

O tas atsargus kilojimas gali tapti nevykusiu perkėlimu dėl kokių nors techninių priežasčių ar sudrebėjusios rankos, ar susisluoksniavusio substrato, kuris perkeliant skils (gali ir nesuskilti, tik trūkti gumulo viduje, ko nepastebėsi) į kelis gabalus, nutraukydamas smulkias šaknis, ir pan. Kam ta rizika artėjant vidurvasariui.