Obelis - Malus

[Kėnis]

Gal ir keista temą pradėti nuo nuotraukų mėnesienoje, bet taip geriausiai išryškėja obelų žiedai.
Ketvirtasis pavasaris vazone.

[Kėnis]

Dienos šviesoje atrodo taip

Tiesa, dar norėjau parodyti ir zyboldo obelį (Malus toringo) - du metai kaip pas mane po yamadori paieškų. Tik šiemet nespėjau sutvarkyti iki išsiskleidžiant pumpurams.

[Kėnis]

Žydėjimas buvo labai spartus. Dar kol kas nesimato tarp užmuomazgų lyderių, bet gal bus koks vienas kitas obuoliukas

[Giedrius]

Na man iš obels bonsai visados labai patiko :) o dar jei su obuoliukais iš viso pasaka, lauksim derliaus!

[Kėnis]

Derliaus nebuvo. Visos užuomazgos pašalintos dar vasaros pabaigoje.
Rugsėjį persodinta, ruošiamės žiemai :)

[Skirpstas]

Ar dar begyva ši obelis? Kaip ji atlaikė žiemą (nors jau turėtų ruoštis kitai)?

[Kėnis]

Žinoma. Peržiemojo gerai, žydėjo ne mažiau intensyviai. Tik žydėjimo metu po giedrų orų su naktinėmis šalnomis prasidėjo šalti lietūs. Tai pats įsivaizduoji, kas iš žiedų beliko. Kaip tik tuo metu buvo kelionė į Vroclavą. Tai jau net ir fotografuot nebebuvo ką - žiedlapiai kabėjo kaip skudurėliai. Šio medžio trūkumas - nenoras šakotis iš miegančių pumpurų. Bet žiedus ji krauna gerai.

[Skirpstas]

O kaip nors aktyvinti tuos miegančius pumpurus mėginai (pjūvių ar kitokių priemonių pagalba)?

[Kėnis]

Kad ten ir pjūvių, ir vielos randų pilna. Nieks nevyksta. Šiaip gal kalta kiek ir medžio priežiūra. Praeitą rudenį ji buvo persodinta, šį pavasarį stipriai vieluojant formuotos pagrindinės vainiko šakos. Faktas, kad vieluojant storomis vielomis nespėjusi pakankamai įsišaknyti medį, šaknynas dar labiau išsiklaipo ir mineralinė mityba bei aprūpinimas vandeniu nebūna tokie, kokių norėtųsi. O jei sutrikę šie faktoriai, tai ir iš obels nereikia tikėtis intensyvaus augimo.

Kažkaip maniau, kad buvau įkėlęs ir šių metų nuotrauką. Radau archyvuose. Tikrai ne kas, lyginant su 2013-aisiais. Be to, fotografuota per lietų ir kažkodėl tikrai ne iš geriausio kampo (net nežinau, kodėl).

[Skirpstas]

Tai va, taip ir gaunasi su tuo skubėjumu medelį įkišti vis į mažesnį vazoną. Todėl ar ne verta susimąstyti, kad į mažesnius vazonus sodinti reikia jau daugmaž galutinai suformuotus medelius. O ir apie bonsai medelių fotografavimą aptarinėjome .

[Kėnis]

Tai va, taip ir gaunasi su tuo skubėjumu medelį įkišti vis į mažesnį vazoną...

Kad kartais geriau nuskubėt pusmečiu, nei penkis metus mąstyt, ar sugebėsiu užsiimt aš ta bonsai kultūra ar ne :) Atsiprašau už "ne į temą", bet gi Skirpstai, ne skubėjimas su mažesniu konteineriu čia kalti, o laiko tarpo tarp persodinimo ir vielavimo nesuderinimas. Šaknyną ši obelis turi tikrai gerą (tankų, kompaktišką), taigi, tiesiog per daug tuo geru šaknynu pasitikėta buvo.

[Skirpstas]

Na, bet iš dalies esu teisus sakydamas, kad buvo paskubėta, tik apsirikau, jog ne dėl persodinimų, o tarp persodinimo ir vielavimo.
Tad ar galima teigti, kad obelims šaknis pakirpti ir formuoti antžeminę dalį yra nerekomanduotina?

[Kaštonas]

Pavasarinė kritika ir baimės vis dėlto pasiteisino. Puikiai pamenu, kad persodinus šią obelį jau už poros savaičių ji buvo formuota, o formavimo metu šaknynas tikrai tapo nestabilus. Nemaža dalis šaknelių tuo metu turbūt nutrūkinėjo ir kaip Kėnis jau sakė: ši vasara šiam medeliui buvo sunkesnė nei ankstesnės.

Skirpstai, manau, kad persodinimas ir formavimas tuo pat metu nerekomenduotinas ne tik obelims, bet ir visiems kitiems medžiams. Iš kitos pusės žiūrėint, tai medžius turinčius smulkutes šakas tikrai galima vieluoti, bet obelys tokiomis savybėmis nepasižymi. Obelų šakos storos, todėl apsukti jas reikia itin stora viela, o net ir suvieluotos mėgsta atsistoti į tą pačią poziciją. Dėl šios priežasties vielavimo metu medelis turi būti gerai įsitvirtinęs, nes išjudinti jį būna itin lengva. Būtent taip nutiko ir su šia obelimi.

Manau, kad artėjantis pavasaris jai bus ramus, todėl kitą vasarą obelis vėl atrodys nuostabiai.

[Kėnis]

Aš gerai prisimenu, kas šią obelį pavasarį formavo ir pergyveno, kad ji kliba. Tik, Kaštone, atmintis tave pavedė. Persodinta ji buvo ne pavasarį iš rudens, o formuota paskutinėmis žiemos dienomis. BonsaiSodo komanda neleis man sumeluot, nes dalyvavo persodinimo procese, kad persodinant šaknynas buvo tiesiog fantastiškas (tankus, daug smulkių šaknelių). Ir paskubėjom persodint nelaukdami pavasario todėl, kad buvo nenugalimas noras išbandyt naujuosius vazonus - ar atlaikys žiemą. O persodinus po kelių savaičių viskas ir užšalo, faktas, kad medelis nespėjo stipriau šaknų paleist. Dabar jį taip šaknimis įsirėžus į vazoną, kad manau, net jei ir tvirtinančią vielą ištraukčiau, ji ten laikysis nepajudinamai.

Taigi, iš esmės eksperimentas labai vykusiai praėjo (dėkui prisijungusiems). Medis žydėjo, įgavo naujų formų. O kad nepasišakojo daugiau - tam bus kiti metai.

[Kaštonas]

Aš taip pat laikyčiausi tokios nuomonės. Turbūt šitoks medžių ilgaamžiškumas ir prisitaikymas ir yra viena iš mane žavinčių bonsų savybių. Gyvena jie šimtais metų, šiek tiek pablogėjus sąlygoms jie prisitaiko, auga lėčiau, bet jeigu jos vėl pagerėja jie lyg niekur nieko paspartina augimą, iškenčia visus formavimus, žydi, brandina vaisius ir taip išgyvena šimtmečius. Po sunkaus etapo visada ateina lengvesnis. Manau, kad tai laukia ir šios obels. Kitais metais turbūt sulauksi tikrai daugybės žiedų ir labai spartaus augimo. Džiugu, kad pavyko ir eksperimentas. O dabar šiai obelaitei belieka tik palinkėti ramios žiemos, nes tuoj nukris lapai ir ateis ramybės periodas.

[Kėkštas]

besiblaškydamas aptikau tokį galimai įdomų variantą, speju kazkokia sulaukėjus obelis, iškasta (greičiau išversta) klojant elektros kabelių trąsą. Iš vieno kelmo išeina trys riešo storio kamienai. Išversta žiemą, gal prieš kelias savaites ar mėnesį kokį. Kaip manote ar perspektyvoj įmanoma su ja kažką įdomaus padaryti ar neverta dėmesio? O gal čia net ne obelis?

[Kėnis]

Va čia man panašu į miškinę. Nes yra rakių (spyglių). Kad gudobelė suabejočiau - per daug lygi seno kamieno žievė. Jei tau jos nereik ir važiuotum pro šalį, gal įsimestum bagažinėn, priglausčiau ;)
Obelys, na jos iš tų medžių, kurios anksčiau ar vėliau moka už rūpestį pasakyti "ačiū"...

[Kėkštas]

Manai prigis, man irgi labai knieti pabandyt kažką paeksperimentuot, tiesiog negaliu atsigėrėti tavo forsitija, norisi kažko tokio rimtesnio, juk "laiko tai neturim" ;), o jei rimtai Kėni, pažiūrėsiu ar turėsiu ją kur padėti jeigu ne padovanosiu tau :). Tarp kitko, jeigu domina panašūs variantai, pavasarį varom jų pas mane kast. Šitos gaila, kad neprapultų, nes dabar voliojasi šalikelėj :(

[Kėnis]

Gerai, šitą sutvarkom neatidėliodami (šiltnamy žemė pas mane nėra stipriai įšalusi, jokių problemų su laikinu prikasimu), o dėl pavasario - sutarta ;)