Pušys - Pinus

[Kaštonas]

Iš šių pušų daug išmokau šiek tiek eksperimentuodamas. Tiesiog turint 5 tokias pušis galima daug ką išbandyt. Bus puiku jas palygint dar po kokių 5 metų, nes amžius jų visų beveik vienodas. Visoms kasmet bandau pritaikyt kažką naujo. Šiemet pvz. visas sukišau į vazonus. Visos jos labai sveikos, nes turėjo Ilgus spyglius + daugybę sukrautų pumpurų. Nežinau kaip bus po persodinimo. Pumpurai turėtų išsprogti visi, bet spyglių ilgis skirtis ir naujai suformuotų pumpurų skaičius būti mažesnis. Žodžiu, žiūrėsim, kaip viskas klostysis. Kitas nuotraukas turbūt įkelsiu jau kokį birželio mėnesį.

Mikorizė apėmusi visų jų šaknis panašiai. Dar pamenu sodindamas praėjusiais metais pušis vietoje drenažo naudojau sausus papuvusius spyglius. Pabėriau ten jų nemažai, o šiais metais persodindamas jų jau neberadau, tai darau išvadas, kad toks būdas visai gerai pasitvirtina. Be to, matomoje nuotraukoje yra akadamos, ceolito, komposto žemės ir pušyno žemės mišinys. Šiemet visoms naudojau kiryu+ceolitą+komposto žemę ir pušyno humusą su spygliais. Substratai turėjo gautis tikrai rūgštiniai. O štai antrajai pušaitei nenaudojau kiryu, pažiūrėsiu kaip ji augs tarp komposto žemės+pušyno žemės. Gavosi toks įdomus durpinis substratas. Anksčiau tokie mišiniai pasitvirtindavo, žiūrėsim, kaip bus šiemet. Vazonas jos tikrai labai didelis, todėl naudodojant žolės mulčą laistyti ją reikės labai retai. Kitais metais jų persodinti jau neplanuoju, nebent kažkuriai suvargus keliaus vėl pailsėti į atvirą žemę.

[Kėnis]

Tu kyriu naudoji iš K. Ptakausko ar BonsaiSodo?
O šiaip pažanga akivaizdi, smagu buvo peržvelgt nuotraukas.
Vielavimo liekamųjų žymių sugebėjai išvengt ar nepavyko?

[Kaštonas]

Dabar net nepamenu iš kur kiryu pirkau, o vieluotos iš šių pušų buvo tik 3/5. Vielavimo žymės likusios ant 2/3 vieluotų, bet tai buvo jau prieš porą metų. Šiais metais vieluojamos bus visos 5.

[Kėnis]

Čia pakuotės nuo beveik visų substratų, kuriuos šiemet naudojau.

1- pemza, 2 - akadama (BS), 3 - akadama (K.P), 4 - kyriu (K.P), 5 - kyriu (BS)

Kadangi vazoninių pušų turiu nedaug, tai "visos abi" ir persodintos - geltonoji ir japoniška raudonoji. Pastarosios 7 sėjinukai nuėjo žiemot, pavasarį radau 6, faktiškai 5. Vienas dingo be pėdsakų, kitas faktiškai irgi nelabai ką parodys.
Persodinti kiekvienas į atskirą vazoną. Substratas: kyriu (K.P), lapinė žemė, ceolitas, šiek tiek durpių.

[Kėkštas]

Dėl akadamos, ar pastebėjai kokį skirtumą tarp BS ir K.P. man asmeniškai labiau patiko K.P. ji kažkokia tvirtesnė pasirodė, ne taip dūlėjanti, bet čia gal tik pasirodė...

[Kėnis]

Nežinau, substrato viduje akadama visada po žiemos būna "susimalusi", be to ir nelabai prisimenu kai medžių daug, kur kurią dėjau. Va dabar po šio persodinimo prisiminsiu, nes kas viduj, tas ir ant viršaus vietoj mulčo. Tai K.P akadama (hardy) ji tokia grublėtesnė. Pažiūrėsim kitą pavasarį.

[Vilmantas]

Sveiki. Kieme radau tokias dvi pušeles. Persodinau į vazoną. Tinkama medžiaga tolesniam plėtojimui? Vieluoti galima iš kart persodinus, ar palaukti? Gal kažką apkarpyti? Ačiū ir atleiskit, jei klausimai pasirodyk kvailoki :D

[Skirpstas]

Vilmantai, būsiu gal kiek tiesmukai atviras. Šiuos savaiminukus, esant galimybei geriau sodinti atvirą gruntą, nes kitaip lauksi dešimtmečius, kol jos sustorės. Atvirame grunte augant formuoti irgi galėsi bei jos storės greičiau. Kol kas su šiais savaiminukais nėra ką per daug veikti, nebent uždukus vielą išlankstyti įmantriau kamienus.
Pastebėjau, kad kažkaip traukia prie dvigubų kamienų.

[Kėnis]

Pirmiausia, tai būtų ateity gerai, jei prikabinant paveikslėlius, būtų laikomasi , o ne įterpiamos nuorodos į išorines galerijas.

Na, o kas link pušelių, prie temos grįžtat, tai aš net nesusimąstyčiau apie jų tolimesnį kaip bonsai medelio auginimą. Tiesiog pasodinčiau kur nors kitur, jei ten, kur augo, jos trukdo, ir apie jas pamirščiau. Net pirmosioms treniruotėms, jei norima mažų medelių, galima pasiieškoti gerokai perspektyvesnių egzempliorių.

Bet šios dvi nuomonės yra bonsai-skeptikų, nemėgstančių posakio "medžiai auga lėtai, o aš turiu daug laiko" :D

[Kaštonas]

Puiku, o aš šiek tiek paprieštarausiu prieš tai esantiems komentarams ir išsakysiu visai kitą nuomonę. Manau, kad mokytis ir reikia pradėti būtent nuo tokių medelių. Šią pušį tikrai siūlau pasodinti į vazoną ir stebėti jos augimą, nes bendro supratimo apie pušies augimą ir formavimą tikrai reikia, o prarastas jaunas medelis daug geriau nei dešimtmetė parsinešta pušis. O kai ateis laikas, tai ją Vilmantas kokiems metams ar dviems galės perkelti ir į atvirą gruntą. Viskam savas laikas, o ir nuspręs kaip su ja elgtis taip pat pats.

Aš pasidalinsiu savo pušies istorija. Savo pirmosios pušies istorija, kurią pradėjau jau 2010 m. rudenį. Vilmantai, pamatysi, kiek ir tavo medelis pasikeis per 5 m., nes maniškės pušelės pokytis nėra labai didelis, nors jai teko per šiuos 5 metus išbandyti daugybę augimo būdų. Be to, galėsi ir pats padaryti tam tikras išvadas.

Parsinešiau ją dar 2010 m. rudenį ir parsinešęs pasodinau į atvirą gruntą. Medelis jau praktiškai miegojo, todėl tada maniau, kad labai tinkamas laikas ją persodinti. Štai kaip ji atrodė dar 2010 m. vėlyvą rudenį. Medelio amžius visai panašus, kaip ir tavosios pušelės. Jau čia kokie 3 metai, o taviškė kaip matau šiek tiek vyresnė 4-5 metų. Augimo sąlygos galbūt jos nebuvo itin geros, todėl ir atrodo plonesnė nei turėtų būti.

2010 m. ruduo.

Viskas būtų buvę jai gerai, jei pavasarį nebūčiau sugalvojęs jos dar kartą persodinti ir perkelti į vazoną su paprastomis žemėmis. Medelis patyrė stresą rudenį ir štai pavasarį aš jam vėl jį skėliau. Kiek vėliau dar neįsitvirtinusį medelį sugalvojau suvieluoti taip dar labiau išjudindamas jos neįsitvirtinusias šaknis. Galiausiai viskas baigėsi tuo, kad medelis ėmė mesti spyglius ir vos, vos įsikabino. 2011 m. vasarą turėjau labai silpną, leisgyvę pušelę su labai trumpais spygliais.

2011 pavasaris – ruduo

Atėjus 2012 m. pavasariui nusprendžiau, kad kitus du metus ji praleis atvirame grunte, todėl atėjus pavasariui ją pasodinau į žemę ir du sezonus auginau ją ten. Trumpinau jai tik ūglius. Per šiuos du metus pušis labai atsigavo ir ėmė stipriai augti. Atėjus 2014 m. pavasariui ją vėl perkėliau į vazoną, tik šį kartą tai buvo ne paprasta žemė, bet jau akadamos, ceolito ir žemės mišinys. Štai kaip pušis atrodė 2014 m. vasarą ir kaip atrodo 2015 m. pavasarį. Tik šį kartą ji vėl pasodinta kitokiame substrate. Naudota Kiryu be akadamos.

Taigi, Vilmantai, kokias išvadas galima padaryti patyrinėjus praktiškai tokios pačios pušies, kaip tavo 5 metų auginimo ypatumus? Turėk omenyje, kad 2 metus ji praleido atvirame grunte, o kamienas vis tiek liko toks pat plonas. Aišku, jis būtų storesnis jei būčiau netrumpinęs ūglių ir jei pušaitė visą tą laiką būtų buvusi sveika, bet šiandien yra kaip yra.

[Vilmantas]

Skirpstai, su tiesmukiškumu viskas gerai, jei visą laiką bandysit mandagiai ir gražiai atsakyti, nieko iš to gero nebus. Jei nesąmones darau, tai taip ir sakykit :D
Kėni, sutinku, gal galima buvo geresnių rasti, tiesiog šitos augo tokioj vietoj, kur greitu metu bus tikrai sunaikintos, tai pagalvojau, kad vis geriau pabandyti jas išsaugoti, o gal dar kas ir išeis. O dėl nuotraukų dabar žinosiu :)
Kaštonai, nuteikei pozytyviai. Pasodinsiu į tokią vietą kur jos galėtų netrukdomai augti ir stebėsiu progresą.

[Vilmantas]

P.S. Tam pačiam tvarkomam žemės plotelyje užmačiau labai gražų ažuoliuką, tas man rodos tikrai perspekryvesnis. Kai turėsiu laiko iškasiu ir persodinęs įkelsiu nuotrauką, įdomu bus išgirsti ką manot.

[Kėnis]

Na, Kaštono argumentai nenuginčijami - galima ir taip. Bet kiek gi tam išeina laiko...

[Kaštonas]

Būtent per tokius eksperimentus ir tobulėjame todėl jei Vilmantas neturi kitos išeities išsikasti kiek senesnę ir geresnę pušį, tai tikrai siūlau išbandyti ir bent šiek tiek pažaisti su šita. Tam išeina daug laiko, bet taip kitais atvejais net įdomiau. ;)

[Kėkštas]

Tikrai labai vaizdinga ir pozityviai nuteikianti Kaštono pušies evoliucija. Medelis atrodo puikiai, be to jau turi ir savo istoriją. Tikrai geras jauno bonso formavimo pavyzdys

[Kaštonas]

Tai pozityvumas tik tame, kad ta pušis šiaip ne taip išgyveno, nes 2011 m. pavasarį jau tikrai maniau, kad ją prarasiu... Kaip kažkada Friedrich Nietzsche pasakė: „Kas mūsų nenužudo, padaro stipresnius“ tiks ir šiai pušaitei ir daugiau tokia situacija su ja nepasikartos. O šiaip jau vasaros pabaigoje jau galėsiu pabandyti aprašyti šias pušis straipsnio forma, nes skirtumas tarp to kas buvo prieš 5 metus ir dabar tikrai ryškėja. Vasaros pabaigoje jis bus dar stipresnis. o tokių istorijų manau bus bent 3-4 vien su pušimis. ;)

[Kėnis]

Būtent per tokius eksperimentus ir tobulėjame todėl jei Vilmantas neturi kitos išeities išsikasti kiek senesnę ir geresnę pušį, tai tikrai siūlau išbandyti ir bent šiek tiek pažaisti su šita. Tam išeina daug laiko, bet taip kitais atvejais net įdomiau. ;)

Vis gi laikausi nuomonės, kad žaisti vertėtų pradėti bent jau nuo tokių ;)

Paruoštos buvo pernai, augo tiesiog greideriuojamos kelio dalies pakraštyje (spėjau išsikast pirmiau nei ten prasisuko kelininkai). Pernai vasarą buvo apgenėti jau susiformavę pirmamečiai ūgliai, kurie spėjo subrandinti tikrai džiuginantį šoninių pumpurų kiekį.

[Kaštonas]

Galiu tik pritarti. Iškart išsikasus tokias pušis galima laimėti ištisus dešimtmečius kamieno storio atžvilgiu. Problema – reikės nemažai laiko šakų sutrumpinimui. Be to, tokias pušis galima rekomenduoti jau šiek tiek pažengusiems, nes pradedantieji nelabai susitvarkytų. Su tokiomis jau reikia mokėti elgtis.

[Kėkštas]

Nemanau, kad šakų sutrumpinimas tai problema. Procesas vis tiek vyks, jis nesustos, o dirbant su tokiu medžiu, tikrai įdomiau, negu dirbant su labai jauna ir laiba pušele. Be to juk vien su kamienu laimėti dešimtmečiai... Sutinku, kad tai lėtas procesas, bet Kėnio pušis po 5 metų, turėtų būti gerokai pranašesnė už paprastą, janutę pušaitę.