Pušys - Pinus

[Kaštonas]

Štai viena iš minėtų pušų. Kitos nuotraukų dar neturiu, nes teko viską daryti labai greitai, tai nespėjau. Ši dabar pasodinta į atvirą gruntą. Išrauta iš molio ir skaldos. Šaknynas labai mažas, todėl galiu duoti 90-95 %, kad man ji neprigis. Kažkada jai nulaužė viršūnę, todėl ėmė ataugti iš šoninės šakos. Šiuo metu ji šiek tiek labiau apgenėta, nei kad nuotraukoje. Ateityje galbūt ir pavyktų sugalvoti kažką įdomaus. Taigi, laukiu vasaros stebuklo ir tikiuosi, kad mano svajonės išsipildys ir abi jos išsprogs... Su kita gal šiek tiek situacija ir geresnė.

Šioje geriau matosi kamieno storis.

Šioje geriau matosi kamieno storis.

[Kėnis]

Niekada nežinai, kaip tai pušiai susisuks. Bet tikrai šaknynas nedžiugina, Iš tiek šaknų tai tik mėnesiui dantų krapštukų tegalima pridrožt :)
Bet jei jau išsikasei, tai reik ir viską išbandyt, kad suveiktų tie penki sėkmės procentai. O papildomai jai pagelbėt tikrai galima. Pirmiausia - stabilizacija. Senas pomidorų kuoliukas, atsargiai įkaltas šalia tarp šaknų (jas gi reik tausot) ir kokia minkšta virvė, sujungianti pušies ir kuoliuko gyvenimus tvirtais saitais :) Kitu atveju tiktų gal ir kas nors grubesnio, bet reikia pasaugot ir pušies kamieno žievę, taigi kuo minkštesnė virvelė, tuo geriau. O po to - pirmosios žolės mulčas, sistemingas laistymas, apsaugota nuo vidudienio saulės vieta.

O ateičiai turiu pastebėjimą - kasdamas užgriebk kastuvu plačiau. Ne visada tai įmanoma, bet geriau šaknyną pasiimt platesnį ir po to sodinant nugenėt.
Na ką, laikom kumščius už pušį :)

[Skirpstas]

Kamieno storis turėtų būti ne pagrindinis kriterijus iškasinėjant medžius. Man tai užkliuvo nebaris - kažkaip tik kelios plonos (tokiam kamienui) šoninės šaknys.

[Kėnis]

Tai atsiras tas nebaris. Man atrodo kaip tik privalumas daug beveik vienodų šaknų iš daugiau mažiau to paties kamieno aukščio. Augant jos sustorės ir bus su tuo nebariu tvarka. Čia pas mus vargu ar rasi pušų su kažkuo ypatingu kamieno apačioje.

[Skirpstas]

Na, kas ieško, tas randa. Praeiti gali prireikti "n" hektarų miškų ir pelkių.
Žinoma yra ir kitas kelias - skiepijimas, tačiau jis reikalauja žinių ir praktikos. Mes visiškai neišnaudojame skiepijimo galimybių, tačiau tai ne šios temos klausimas, nors pušis irgi galima skiepyti.

[Kaštonas]

Ji pasodinta tikrai stabiliai ir ganėtinai giliai, todėl problemų kilti neturėtų. Kuoliuko tikrai nesmeigsiu, nes šiuo metu tai dar labiau sudrumstų jos ramybę. Žodžiu, teks stebėti ir laukti. Jei neįsikabins, tai neįsikabins. O dėl nebario, tai visos jos šaknys tikrai reikiamame aukštyje, todėl laikui bėgant jis tikrai atsirastų ir susiformuotų tinkamai. O žolės mulčas jos tikrai laukia. Net ganėtinai storas sluoksnis to mulčo bus.

[Kėnis]

Po žiemos tų smulkių gelsvų dėmių nebuvo. Ir persodinus viskas lyg ir ne vieną savaitę buvo tvarkoj. Pastebėjau šiandien. Kas nors apie tai turit minčių?

[Kaštonas]

Tikrai neturiu, tik žinau, kad pats patyriau nuostolių su savo praėjusiais metais sudygusiomis raudonosiomis pušimis. Iš 4 išdygusių nei viena šiltnamyje neperžiemojo... O parsivežtos iš Darbėnų peržiemojo visos trys ir šiuo metu jau persodintos turėtų pamažu ruoštis naujam sezonui. Tiek, kad dabar negaliu pasakyti, kaip jos atrodo. Tai man paaiškės kelių savaičių bėgyje.

Be to, manau, kad pušys jau turėtų keisti spalvą iš šviesios į tamsesnę, o su šia pušaite tai kol kas nevyksta...

[Kėnis]

Po persodinimo jos buvo be apsaugos atvirame lauke. Bet vėjas neturėtų įtakoti dėmių atsiradimo. Negi visos kokį grybelį bus pasigavusios...

[Kaštonas]

Mano raudonosios taip pat ne kaip laikosi. Dėmių nėra, bet spyglių spalva vis dar šviesi, o ir sprogti dar nesiruošia, kai paprastosios jau seniai spalvą pakeitusios ir pumpurus sprogdina. Tuo pačiu pasigirti norėčiau ir dėl savo pavasarį parsivežtų pušų, kurios taip pat, atrodo, nori sprogti. Tai gal ir įvyks tas stebuklas ir jos vis dėlto prigis. :)

[Kėkštas]

Dėl pušų, tai pastebėjau, kad ji - gan inertiškas medis. Nėra taip, kad bac, prigijo arba ne... pamatysi vidurvasarį

[Kaštonas]

Tai taip, bet ir tai šiek tiek džiugina. O dėl to inertiškumo nesu tikras. Čia vėlgi, tema verta diskusijos, nes pavyzdžiui tikrai žinau, kad lapuočiai gali sprogti iš inertiškumo. Tiesiog pamerkus šaką galime sulaukti išsprogusių lapelių ir net susidariusių ūglių augimo, tačiau ar tą patį galime pasiekti ir su pušimis? Man kaip tik visada atrodė, kad pušys nėra inertiškos ir apgaulingo sprogimo išleisti jos negali. Mano nuomone su jomis dažniausiai taip ir būna "bac", kad prigyja arba ne, o pavasariniai pumpurai – puikus to rodiklis. Bet čia galiu ir labai stipriai klysti. Įdomu kokią poziciją palaikys kiti. :)

[Skirpstas]

Palaikyčiau šiuo atžvilgiu Kėkšto poziciją, kadangi inertiškomis laikau visas medžių rūšis. Žinoma, suprantu norą tikėti, kad parsineštas medelis su nedideliu šaknų kiekiu prigis ir augs toliau. Reali situacija turėtų pasimatyti vasarą, bet ir tai viskas priklauso nuo priežiūros - užtikrintas pakankamas dirvožemio drėgnumas karštomis vasaros dienomis turėtų teigiamai veikti prigijimą.

[Kėnis]

Raudonųjų žiemot nuėjo 7, pavasarį pasitiko 5, dabar šviesiai žalios 2, kitos šviesiai rudos.
Kalnapušės sprogsta jau rimtai, paprastosios tik pumpurus brinkinasi. Kastos gruodžio mėnesį net geriau atrodo nei kastos pavasarį, pastarosios padrikais plėmais vainike kiek pageltusios, bet pumpurai patįsę visų.
Kas keisčiausia, kad geriausiai atrodo geltonoji pušis, kuri vidurvasarį buvo suformuota, pavasarį persodinta ir nuo praeitų metų vasaros faktiškai neturi nė vieno viršūninio pumpuro. Nes patrumpinau šakas, tikėdamasis, kad suformuos pumpurus kaip parastosios. Deja, taip neatsitiko.

[Kėnis]

Malonūs geltonosios pušies siurprizai: šių pumpurų pavasarį, kai ištraukiau medelį iš šiltnamio nebuvo. Galvojau, kad šiemet praleis pušis nesprogusi. Bet atrodo, kad nors ir vėliau pradėjusi, vis tik rudeniop metų prieaugio programą bus įgyvendinusi.

[Kaštonas]

Kiek teko domėtis, tai juodosios su raudonosiomis pušimis trumpinant ūglius sprogsta po du kartus, kai štai paprastosios mūsų pušys daugiausiai tik vieną. Aišku, gali ir mūsiškės išsprogti antrą kartą, tik tai daro jos labai nenuspėjamai ir daug kartu silpniau. Geltonosios, spėju, taip pat elgiasi panašiai. O iš nuotraukų matyti, kad sprogimas bus, bet labai silpnas, o spygliai greičiausiai trumpi. :)

[Kėnis]

Šiaip tokie faktai apie pušų rūšinį skirtumą sprogimo atžvilgiu būtų įdomūs. Visada gerai, kai į tokią informaciją atsiranda nuoroda. Nes tiesą sakant, nors metai ir pušų, bet aš ir pats nelabai dar prie jų teorijos gvildenimo prisėdau.
Šios geltonosios pušies pumpurus pastebėjau gal prieš savaitę, bet kai darbų daug, o ir kovos su vėjo malūnais ne mažiau, tai su fotoaparatu priėjau tik dabar. Nuo pirmo priėjimo iki antrojo jokių plika akimi įžvelgiamų pokyčių neįvyko. Matyt vis gi vystymasis jų lėtas, tad apie sprogimo intensyvumą ir būsimų ūglių stiprumą spręsti dar ansktoka.

[Kaštonas]

Nuoroda į garsiojo Ryan Neil paskaitą. Peržiūrėjus visą paskaitą galima gauti ganėtinai geras teorines žinias apie darbą su juodosiomis ir raudonosiomis pušimis.

[Kėnis]

Deja, raudonąją pušį tenka braukt iš mano turimų rūšių sąrašo - praėjusią savaitę išmečiau paskutinį sėjinuką. Kažkaip ne kokie tie pušų metai pušų atžvilgiu...