Atvejis 2. Skroblas

[Kėnis]

Na, dar vienas medis. Ką jame galima pataisyti ar "pataisyti"?

[Skirpstas]

Čia tai sunkus atvejis, nes problema su šaknimis kaip ir šio .
Tačiau šio medelio yra dar viena yda - kamieno linkis virš šaknies kaklelio. Dėl to būtų galima pasiūlyti šį skroblą paversti pusiau kaskada, tačiau tai būtų sunku padaryti, kadangi jo šaknys "žiūri" į kitą pusę nei reikėtų, kad jos būtų, formuojant pusiau kaskadą.
Belieka pamąstyti apie fukinagashi (vėjo pagairėje) stilių.

[Kėnis]

... šio medelio yra dar viena yda - kamieno linkis virš šaknies kaklelio...

Nesuprantu dviejų dalykų:
1. Kodėl tau atrodo trūkumu tai, kas atrodytų yra privalumas. Būtent dėl to vingio virš šaknies kaklelio (tai labai būdingas jaunų skroblų požymis, kuris vėliau, storėjant kamienui, dingsta) šis medelis ir buvo iškastas.
2. Kas per rudeninis polėkis į "vėjo nugairintus"? Ir su vienu, ir su kitu skroblu :)

O jei pažiūrėjus į kamieno trumpinimo perspektyvas, mažinant viso medelio "apimtis"?

[Skirpstas]

Matyt turime skirtingas medelių ateities numatymo perspektyvas, todėl taip ir gaunasi, kad aš matau ydą toje vietoje, kurioje pats matai didelę perspektyvą.
Šiaip tai labai jau ilgai reikės laukti, kad medelis sustorėtų ir tas kamieno vingis gražiai nuaugtų. O dabartinis jo vaizdas man kažkiek ne estetiškas. Bet tai tik mano nuomonė. :)
Pirmajam atvejui fukinagashi stiliau nesiūliau, nes man ten visai dailus sokan (dviejų stiebų, iš kurių vienas mažesnis) stilius, kurį šiek tiek pakoregavus vaizdas gautųsi puikus.O šiam atvejui pasiūliau "vėjo nugairinto" medelio stilių, kadangi mintimis prabėgdamas bonsai stilius, šis pasirodė tinkamiausias.

Atvirai pasakius buvo kilusi mintis pasiūlyti ir kamieno sutrumpinimo perspektyvą štai ties tokia vieta (užbrėžiau raudonu brūkšniu):

[Kėnis]

...aš matau ydą toje vietoje, kurioje pats matai didelę perspektyvą...

Gal būtent todėl ir reikalingi tie formavimo krypties pasirinkimo ginčai?..
O kokia būtų nuomonė dėl dar (net kelis kartus) stipresnio kamieno trumpinimo?

[Skirpstas]

Tu nori drąsiai trumpinti ir palikti tik keletą šakų? Kažkas tokio, kaip nuotraukoje pažymiu geltonai užbraukus:

Sakyčiau, kad drąsu, bet medis juk Tavo. :) Tik dar atkreipčiau dėmesį į žaliai apvestą vietą nuotraukoje. Ten pažymėjau nudžiuvusią šaką, kurios vietoje nauja šaka greičiausiai ne greitai atsirastų.. Na, bet ji gali išaugti ir kur nors kitur.

[Kėnis]

Aš noriu trumpinti ten, kur mėlyna juosta ;)

[Kaštonas]

Gal tokius drąstiškus trumpinimo procesus pasilik kitam kartui. Jei jau jį taip stipriai nutrumpinsi dabar, tai ką su šiuo medeliu veiksi per ateinančius dešimtmečius? Pradžiai užtektų jo kamieną sutrumpinti per pusę, po to užauginti lają, o jei ir vėl kils noras kažką pakeisti, visada galėsi nurėžti ir dar daugiau kamieno.

Taigi, siūlau pasilikti kuo daugiau potencialo ateičiai.

[Kėnis]

Turiu tokį, būtent nurėžtą toje vietoje, kur užbraukiau. Ir išleidusį šaką. Atrodo tikrai geriau. O ir potencialas kai suaugs jaučiasi labiau jau dabar.

[Skirpstas]

Na, jau tikrai toks "trumpinimas" (kitaip pavadinti nesigauna), tai jau labai drastiškas ir jį buvo galima atlikti neiškastam medeliui, kadangi būtų turėjęs visą masę šaknų "užkurti" ir atsigauti išleidžiant naujus ūglius, o ir žaizda greičiau būtų gijusi.
Su Kaštono siūlomu variantu nesutikčiau vien dėl to, kad stiebo trumpinimas dviem etapais - tai stresas medeliui, kuriam vos atsigavus ir išauginus naują lają reikės vėl daug energijos "atstatyti" ją nurėžus, o ir medelio formavimas tada užims dešimtmetį. Jeigu pjauti, tai pjauti iškart ten kur reikia.

[Kaštonas]

Skirpstai, aš kalbu apie pasižaidimus kurie gali trukti ištisus dešimtemečius. Per 5 metus jis spės užsiauginti naują lają, o jeigu Kėniui jo išvaizda neepatiks ir jis norės kažko naujo - tai galės imti ir jį dar labiau sutrumpinti. Koks dar stresas jeigu kalbame apie tokius laiko tarpus? Nukirpti spėsi visada, bet jei jau nukiprsi, tai atauginti taip pat jau niekad nepavyks... Kaip ten lietuviškose patarlėse sakoma? Dėvynis kartus pamatuok, o dešimtą pjauk... O berots dar ir pati japonų bonsai auginimo filosofija reiškia nuolatinį medelių tobulėjimą, augimą ir keitimąsį. Pas vieną meistrą bonsas atrodo vienaip, o štai kitas performuoja jį jau visai kitaip. Tai jeigu dabar taip stipriai pritrumpinsi tokį medelį, tai jis visam laikui ir liks toks "liliputas". Manau, kad dabar supratote ką noriu pasakyti.

Aišku, jeigu žinai ko iškart nori ir tikiesi, tai galima imtis ir drąstiškų veiksmų iškart. Kėnis nori itin mažo ir storo skrobliuko. Didelėje kolekcijoje reikia turėti įvairiausių medžių, tai - suprantama. Jei jau apsisprendei - tai ir pjauk. Tiesiog aš įsivaizduoju jį kiek didesnį. Kažkaip nesu labai didelis labai mažų medelių gerbėjas, todėl ir yra šis nuomonių skirtumas. ;)

[Skirpstas]

Kaštone, kaip ir pats sakai bonsai medelis turi vis tobulėti ir kisti, bet kažkaip nesu matęs tokių atvejų, kad jau suformavus medelį ir prieitų prie jo meistras su pjūkleliu ir pyst nupjauna jo pusę ir vėl nuo nulio laukia kol iš kokio miegančio pumpuro bus išleistas pakaitinis ūglis viršūnei iš kurio vėl formuoji viršūnę. Tame jokio tobulėjimo nėra. Japonų akimis tikrasis bonsai tobulėjimas yra, kad tas medelis keliautų iš kartos į kartą ir būtų puoselėjamas bei turėtų savo istoriją.
Na, apie tas filosofijas sunku mums diskutuoti nepabendravus su bent keliais japonais užsiimančiais bonsai. O kad kiekvienas meistras tą patį medelį formuoja skirtingai, tai irgi nieko nuostabaus, nes kiekvienas turi savo galvoje susikūręs viziją, kokiu mato ateityje tą medį. Kaip ir pats, Kaštone, sakai, Tau nepatinka maži medeliai, o kai kam nepatinka dideli ir jis stengsis tokių savo bonsai kolekcijoje neturėti; kitam patinka kreivi, dar kitam tiesūs - kiek žmonių tiek nuomonių, tik tirk. ;)

[Giedrius]

Priminsiu manojo ąžuolo temą, kai mąsčiau drastiškai jo kamieną tumpinti :) man rodos ar ne Kėnis atšnekinėjo? na bet ten ir kamienas daug storesnis.

[Kėnis]

Ąžuolas - visai kita istorija. Skroblas regeneruotu visu kupstu. Kaip ten sakoma - "tiesiais pirštais į dangų". Ir tų pirštų būtų nemažai, o ąžuolas kelis "pirštukus" į skirtingas puses išaugintu ir lauktum, lauktum...
Šiaip šias dvi temas atvejams su skroblais atidariau su potekste tarp eilučių, kad kiekviens, kas juose ką nors įžiūri, brūkšteltų mini ekspresiją tema "o aš daryčiau taip: ..."

[Skirpstas]

Tai aš savo "aš daryčiau taip..." jau pirmoje žinutėje išdėsčiau, bet kiekvienas mato kitokią viziją.