Sistematika. Augalų pavadinimai

[Kėnis]

Visur, kur bebūtų kalbama apie augalus, minimi ir jų pavadinimai. Kartais nesusimąstome, kad jų rašymui irgi taikomos tam tikros taisyklės. Šiek tiek populiariai apie jas.

Kiekvieno augalo pavadinimas nuo Karlo Linėjaus (turbūt pats žinomiausias visų laikų botanikas) laikų sudarytas iš dviejų žodžių - visomis kalbomis :!:

Vienas žodis nusako augalo gentį (t.y. sistematinę priklausomybę tam tikrai grupei), kitas - pačią rūšį.

Moksliniai pavadinimai yra lotynų kalba. Pirmasis žodis - genties pavadinimas, antrasis - rūšies. Dar kartais pridedami ir atradėjo inicialai bei atradimo metai. (Na, atradėjas gali būti ne tas, kuris pirmą kartą augalą pamatė, bet tas, kuris kaip mokslininkas jį pirmą kartą aprašė ir/arba priskyrė tam tikrai sistematinei grupei).

Taigi, paprastas pavyzdys - Salix fragilis L. Čia "Salix" - genties pavadinimas (rašomas didžiąja raide), "fragilis" - rūšies (mažąja raide), "L." - aprašiusio mokslininko (K. Linėjaus) inicialas. Anksčiau buvo priimta, kad lotyniškas pavadinimas rašomas pasvirusiu šriftu. Dabar vis dažniau šio reikalavimo nepaisoma, jis išlieka tik mokslinėje literatūroje.

Lietuviškai Salix fragilis - trapusis gluosnis. Jei pavadinimas ne sakinio pradžioje, abu žodžiai rašomi mažąja raide, sakinio pradžioje didžiąja - tik genties pavadinimas, pavyzdžiui, "Trapusis gluosnis auga nederlingose žemėse", bet "Vienas iš dažniausiai sutinkamų augalų šiose augimvietėse yra trapusis gluosnis". Lietuvių kalboje augalo pavadinime atradėjo inicialų nėra. Ir pasviręs šriftas čia nenaudojamas.

Kartais augalų rūšys turi porūšius, veisles. Porūšis (jei maksimaliai populiariai) - tai gamtoje susiformavusi augalų grupė, besiskirianti savo išvaizda ar kokiomis nors savybėmis. Veislė - tas pats, kas porūšis, tik sukurta žmogaus.

Porūšiai moksliniame augalo pavadinime rašomi po žodelio "subsp." (lot. subspecies - porūšis), irgi pasvirusiu šriftu. Lietuviškai naudojamas visas žodis "porūšis".

Na, pvz., Salix alba subsp. alba. Šio mokslinio pavadinimo tikslus vertimas: baltojo gluosnio sidabrinis porūšis.

Veislių pavadinimai rašomi įvairiausiomis kalbomis, priklausomai nuo to, kas tą veislę sukūrė. Veislės autorius turi teisę duoti pavadinimą savo kūriniui savo gimtąja kalba. Ir rašomi jie viengubose kabutėse 'Veislė'. Pasviręs šriftas nenaudojamas.

Tiek šiam kartui apie augalų pavadinimus. Vėliau pratęsiu postringavimus apie hibridus bei aukštesnių sistematinių taksonų (grupių) pavadinimus.

[Kaštonas]

Ačiū už susistemintą informaciją. Tai tikrai naudinga.

Be to, kas įdeda augalams lietuviškus pavadinimus ir kas nusprendžia, kad jie šiuo atveju tinkami tam tikrai rūšiai ar porūšiui? Tarkim, kad aš iš užsienio parsisiunčiu augalą kuris neturi lietuviško pavadinimo. Kas turi teisę jam jį įdėti?

[Kėnis]

Binarinė Linėjaus sistema, dar kitaip - mokslinė, yra paremta lotynų kalba, kartais būna graikiškų žodžių (jie greičiausiai atsirado kai koks atradėjas susimaišė ir apibūdinęs augalą pavadinimą pateikė su graikišku žodžiu, o pastarasis prigijo).

Taigi, visada galima mokslinį pavadinimą išversti. Ir tuo atveju, kai lietuviško istorinio atitikmens nėra, naudojamas vertimas. Vėl gi - tai ne visuotinė taisyklė. Kai kurie net gi neturintys senovinio atitikmens pavadinimai mokslininkams pasiūlius, o Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pritarus (tai daroma oficialiai, komisijai išleidžiant rekomendacijas), pakeičiami kad būtų paprasčiau juos vartoti, ir arčiau "žmonių kalbos" :)

Pavyzdžiai:
Pinus sylvestris - Paprastoji pušis, jei verstumėm, būtų miškinė pušis.
Crataegus monogyna - vienapiestė gudobelė. Tikslus lotyniško pavadinimo vertimas. O mūsų senoliai gudobelėms kiekvienam regione buvo primislyję įvairiausių pavadinimų, su kuriais tikra painiava. Ši gudobelė turi juos keturis: vienmotelinė, vienkaulė, vienpatė, vokietinė.
Kitos gudobelės - miškinės, priimtas mūsų senovinis pavadinimas, o lotyniškas su juo (C. rhipidophylla) išvis neturi nieko bendro.
Larix decidua - europinis maumedis, bet išvertus būtų lapuotasis maumedis.

O va su moksliniais pavadinimais (lotyniškais) jau sudėtingiau. Kartais, kad nusistovėtų koks nors pavadinimas iš istoriškai skirtinguose pasaulio kampeliuose mokslininkų sumąstytų kokių kelių dešimčių sinonimų, praeina ne vienas dešimtmetis, kol sistematikai po ginčų, diskusijų, simpoziumų, konferencijų ir pan. sueigų su peštynėmis ar be jų pagaliau prieina vieningos nuomonės.

[Skirpstas]

Su tais išverstais pavadinimais gali būti ir kokių nors netikslumu, pvz.:
Ulmus parviflolia(lot.) - vieni verčia ir naudoja pavadinimą smulkialapė guoba, o kiti - kininė guoba. Iš esmės tai tas pats augalas, bet ieškant informacijos to nežinantis gali tai traktuoti kaip dvi skirtingas medžių rūšis.