Apšalimas, šalnos - apsauga, "gydymas"

[Kėnis]

Acer palmatum apšalę lapai

[Kaštonas]

Su tomis šalnomis tikrai problemos. Mano klevelis kuris praėjusiais metais vos liko gyvas po pavasarinio vielavimo šiandien jaučiasi tikrai gerai, bet ir įnešamas jis yra kiekvieną naktį į šiltnamį. Šiaip labai stipriai nuo šalnų nukentėjo šilkmedis augantis sode. Absoliučiai visi sprogstantys lapeliai nušalė, tai manau reiktų tikėtis antrojo sprogimo? Taip pat šiek tiek nukentėjo ir aktinidijos, bet ten tik jauniausi ūgliai, nes lapai liko nepakitę.

[Kėnis]

Iš klevų pas mane turbūt daugiausiai ir apšalo medžių: 'Artropurpureum', "laukinis" Acer palmatum, 'Katsura'.

Kaip bebūtų keista per šalnas visiškai nenukentėjo migdolai, kurių vienas tuo metu dar ir žydėjo (toks ten ir žydėjimas - penki žiedai per visą medį, bet vis gi). Migdolų ir substratas labiausiai iš visų būdavo rytais pasidengęs šarma - tas man irgi išlieka paslaptis, kodėl?

Nušalo ir robinijos išsprogę pumpurai.

Obelų besprogstantys žiedai nenukentėjo nuo šalnų, bet juos visiškai "sumalė" lietus.

Jei pasižvalgius šiaip po sodą - taip, aktinidijos atrodo kraupiai. Ne lapai, o pajuodę "skudurai" kabo ant lianų.

Va ir visi nuostoliai. Bet nieko pavasarinės šalnos nepakirto "su visam". Viskas jau matosi, kad atželia.

[Kėkštas]

Šiaip kas liečia šalnas tai gera apsauga plačiai taikoma įvairiuose uogynuose ir purškimas vandeniu, įjungiami purkštukai apie 3-4 val nakties (kada tas pats minuso pikas būna) ir smulkia sklaida purškiami augalai. Vanduo padengia lapus, žiedus ir t.t. užšąla, taip apsaugodami netgi žiedelius. Kaip tą įgyvendinti? Turbūt nuo ūkio dydžio priklauso, bet manau nesunkiai būtų galima ir automatizuot.

[Kėnis]

Tikrai įdomus būdas. Iki šiol žinojau apie apsaugą dūmais, kad palaistyti augalai šalnas pakenčia geriau. O apsauga nuo šalčio ledo sluoksniu... atrodo kiek neįtikėtina.

[Kėkštas]

Pats nesu išbandęs, bet iš praktinės pusės, esu ta tema šnekėjęs su vieno šilauogyno darbuotoja... Net ir pasidengus plonu ledo sluoksniu, temperatūra buna apie 0, bet jei lauke -5 ar -7 tai jau vis šis tas. Nežinau kaip pats šaltis (šalna) veikia lapo vidaus struktūra, kodėl jis tampa skudurinis, čia gal Kėnis daugiau pasakytų :)

Čia citata iš "Šalčių ir šalnų poveikis sodams ir uogynams" paskelbto straipsnio Mano Ūkis portale:
Nuo šalnų saugoma įvairiais būdais: purškiama vandeniu, šildomas arba
maišomas oras ir t. t. Purškiant vandeniu, apsaugoma nuo šalnų iki -7º C šalčio. Tam virš
vainikų įrengiamos specialios laistymo sistemos...

[Kėnis]

Tiesiog lape yra per maža ląstelių sulčių koncentracija, susidarę ledo kristalai tiesiog suplėšo viską iš vidaus. Pradėjęs augti lapas būna gležnas, nes ten vos prasidėjusi įvairių medžiagų sintezė. Augalas tiesiog siurbia vandenį ir "pučiasi". Po to, kai jau prisintetinama įvairių cukrų, organinių rūgščių, baltymų, ląstelių citoplazmos (vidinio skysčio) koncentracija didėja. Didėja ir atsparumas šalčiui. Na, jei prisimenat mokyklos fiziką, tai kuo arbata saldesnė (ar sriuba sūresnė), tuo ji užšąla žemesnėje temperatūroje.

O plonas leduko sluoksnis čia turėtų suveikt kaip izoliaciniai marškinėliai. Nors, tiesą sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kad tai gali apsaugoti. Beje, su šilauogėmis tai viskas aišku, jų žiedai kaip varpeliai neišsiskleidę kabo "žemyn galva", ar toks užpurškimas ant "atvirų žiedų" (pvz., obelų) galėtų apsaugot. Vat skaitai, žmogus, kitų pateikiamus sėkmingai įgyvendinamus praktinius pavyzdžius, ir niekaip nesuvoki, kaip čia gali būt :)

Beje, čia jau ne į temą, bet didelė dalis rūšių žydėdamos "pakelia" žiedo vidaus temperatūrą. Taip juos lengviau atranda vabzdžiai. Galima manyt, kad ir nuo šalčio tai šiokia tokia apsauga. Pvz., žydintis lotosas žiedo viduje prilaiko +37 laipsnius, nesvarbu, ar už žiedo ribų yra +15, ar +30C

[Giedrius]

Savaitgali klausiau giminaičio kuris neblogai sodininkauja, tai sakė jog darbe jie ten yra bandę šią techniką. Rytais beje irgi reikia purkšti ne tik prieš prasidedant šalnai. Sakė nelabai pasiteisino.