Skroblai - Caprinus

[Kėnis]

O va tai tai tikrai galima vadinti ne šiaip yamadoriu, o tikru radiniu :) Ir kodėl aš jo neprisimenu? Jis čia kada, iš kur atsirado? Koks šios kompozicijos ilgis prie žemės paviršiaus? Panašu, kad vazono reiks nemažo.

Dėl fotografavimo tai tikrai reikia pasistengti laikytis vidinės disciplinos, t.y. fotografuot periodiškai ir stengtis, kad tos nuotraukos gautųsi, ir jose gautųsi tai, kas reikia. Bėgant metams, ypač pradedantiesiems, labai praverčia tokia medžio pokyčių "suvestinė" ir jos analizė. Bet ką aš čia pamokslauju - pats tai darau labai priebėgom ir atmestinai. Va praėjusią savaitę persodinau kadagį, visiškai pakeisdamas jo orientaciją erdvėje. Nuotrauką "po", žinoma, padariau, bet "prieš" - ne, nes maniau, kad tikrai tokia kur nors bus. O pasirodo, paskutiniuoju metu jo nebuvau fotografavęs. Nuplaukė geras foto-pavyzdys...

[Augustinas]

Kėni, neprisimeni, nes šio egzemplioriaus nesi matęs :) Aš jį viešai rodau pirmą kartą, nors jau ne vienas yra nužiūrėjęs jį mano sode :) Šį medelį radau klaidžiodamas po savo vietines apylinkes. Ilgai nepamiršiu kaip sunkiai aš jį ištysiau iš tokios pelkingos vietos, per visokius suvirtusius medžius ir t.t. Beje, nebuvau iki tol ir iki šios nesu matęs tokių kompaktiškų ir neįtikėtinai tankių šaknų. Manau taip yra būtent todėl, kad augo žiauriai drėgnoje vietoje.
Šios kompozicijos ilgis prie žemės paviršiaus yra apie 40-50 cm, tiksliai nematavau. Tokie gabaritai mane gąsdina, todėl jis antrą sezoną ir auga tiesiog pasodintas darže. Tačiau mane labiausiai neramina ne jo persodinimas, o nelabai kokia šakų struktūra. Vis labiau kyla mintis sutrumpinti, vosne perpus nurėžti kamienus ir pradėti iš naujo auginti šakas, nes deja nutiko taip, kad stipriausias atžėlimas buvo kamienų viršuje, o vidurinė ir apatinė dalis yra praktiškai plika.

[Kėnis]

...Tačiau mane labiausiai neramina ne jo persodinimas, o nelabai kokia šakų struktūra. Vis labiau kyla mintis sutrumpinti, vosne perpus nurėžti kamienus ir pradėti iš naujo auginti šakas, nes deja nutiko taip, kad stipriausias atžėlimas buvo kamienų viršuje, o vidurinė ir apatinė dalis yra praktiškai plika.

Tikrai nerekomenduočiau trumpinti kamienų. Dabar labai gražios proporcijos. Be to, reik turėt omeny, kad ir tolygiai smailėjančius kamienus reik suformuot, ir viršutinę lajos dalį. Taigi, siūlyčiau nedelsti ir sutvarkyti nupjautų kamienų perėjimą į jų "pratęsimą". Kol dar ataugusios šakos nesustorėjo taip, kad jų nebegalima būtų atlenkti ar išlankstyti. O tada pasirūpint apatinėmis. Ir, jas "sustačius" į reikiamą poziciją, užsiimti augimo skatinimu, pvz., purškiant pro lapus trąšų tirpalu tik jas, taip skatinant ir augimą, ir miegančių pumpurų aktyvesnį sprogimą, t.y. šakučių šakojimąsi. Nes dar patrumpinus kamienus ir laikas prarandamas, ir gali gautis per žemas perėjimas kamieno siaurėjimo link.

[Augustinas]

Bet aš būtent dėl to kamieno perėjimo į plonesnį ir galvojau, kad kamienus reiktų patrumpinti, kad paskui nedingtų proporcija ir medžiai nesigautų per aukšti. Nes dabar kamienų aukštis yra maždaug 50 cm, dar prisidės pora perėjimų į plonesnį kamieną ir bendras medžio aukštis gali pasiekti vosne 80-90 cm, o tai, mano supratimu, jau yra gerokai per daug. Todėl sutrumpinus kamienus ir panaudojus jau dabar esančias šakas, būtų galima pradėti formuoti kamieno plonėjimą nuo gerokai žemiau.
Kada nors būtų įdomu daugiau sužinoti apie tą augimo skatinimą, tiesiogiai purškiant trąšas.

[Kėnis]

80 cm į aukštį prie 50 cm bendro pločio mano galva pats tas :)
Taip, daromas silpnas kompleksinis tirpalas, minimalizuojant azotą ir pridedant mikroelementų. Ir nepamirštant pašalinti galutinio šakutės pumpuro dar prieš jam išsprogstant.
Dabar trąšų, kurias gamintojas rekomenduoja ir kaip galimas tręšimui pro lapus yra. Koncentracija reiktų pasiimti mažesnę 2-4 kartus, nei rekomenduojama, o purkšti dažniau (kas porą savaičių).

Galima naudot ir vienanarias trąšas, pvz., boro. Vienas man žinomų komercinių pavadinimų "Bortrac". Tręšiama du kartus (susprogus lapams ir keletą savaičių iki jų nukritimo). Nors borą augalai "išsinešioja" po visą organizmą, poveikis didžiausias ten, kur jį pakliūna tiesiogiai.

[Skirpstas]

Kaip tik jums į temą radau 4 metų skroblo formavimą.

O kaip tas progresas vyko.

[Kėnis]

Aš vis pasižiūriu į savuosius, prieš kelis metus iškastus, ir kyla didelis noras suvieluot ir pradėt formuot vainiką. Bet gi persodinęs šį pavasarį, jie dar vazonuose "kliba" neįsišakniję. Turbūt teks sekančių metų laukt, nes su lapais vielavimas gali būti sudėtingas.

Beje, kaip kam šiemet skroblai šias pavasarines šalnas atlaikė? Turiu minty augančius po atviru dangum. Yra nuostolių, ar kol kas dar nematyt? Nes ant savų tai nieko nepastebiu blogo.

[Kėnis]

Sprogsta visi - tiek senbuviai, tiek parsinešti šiemet. Gal man tiesiog norisi tuom tikėti, bet atrodo po šios nakties liūties pumpurai akivaizdžiai per dieną pasikeitę.

[Giedrius]

Pas mane tai skroblai jau stipriai sulapoję, mažiausiojo skroblo - didžiausi lapai, nes ankščiausiai išsprogo tai lapai apie 2-3 cm jau. Vis pamirštu nufotografuoti...

[Kėnis]

Įdėkit nuotraukų, įdomu pažiūrėt būtų...

Jei niekas nesukliudys, tai šį penktadienį planuoju prasivieluot bent kelis. Prisižadu pafotkinti :)

[Giedrius]

Spėjau kol nesutemo pafotkinti ir aš:

[Kėnis]

O aš nespėjau :) Su Kėkšu dviese du medžius per vieną vakarą... Dar turėjau vilties pabaigt trečią, bet tespėjau "nušabakštint" (iškarpyt nereikalingas, vainiką tankinančias, per ilgas šakas)

Nemėgstu aš to skeletinių vainiko šakų formavimo. Vielos daug, vaizdo mažai. Kur kas geriau smagintis vieluojant periferijoje. Tada vielos mažiau, vaizdo daugiau :)

Giedriau, trečiojo labai gražus kamieno vingis.
O oš kamieno besprogstančių pumpurų nesimato?

[Giedrius]

Kaip matau lauke gyvenantys skroblai pabudinėja lėčiau :) Na man tas vingis gražesnis iš kitos pusės, pirmame puslapyje šios temos matosi ir kita pusė. Būtent šiam skroblui nėra kiek stebėjau pumpurų, bet kituose dviejuose jau matosi keletas ant kamieno, tai bus manau šakelių :)

[Kėnis]

Žinoma, kad lauke vėsiau ir procesai vyksta lėčiau.
Dėl pirmojo ir trečio tai kol kas dar kažką kalbėt sunku. Reiktų vasaros eigoj gal ir šakutes patrumpint, skatinant gausesnį šakojimąsi. Dabar tai kiekvienas lapas didžiausia vertybė, nes gamina maisto medžiagas ir kurių ir formuosis viskas - tiek naujos šaknys, tiek nauji pumpurai, tiek žaizdų randai. Tai jei jie auga gerai, neišmarginti kokiomis dėmėmis, kraštai nedžiūna, tai lai auga ir "dirba" su ta medžiagų sinteze :)

Tai va, kilstelėjau nuotraukas - i ką? i nieko... Nei pastebėjimų, nei kokios kritikos. Kaip Skirpstas tuoj cituosiu Karlsoną: "neee, šitaip aš nežaidžiu" :))

[Giedrius]

Vienam iš sroblų ant lapų atsirado keisti taškeliai, įkelsiu nuotrauką:

Gal žinote kas tai?

[Kėnis]

Kas antroje lapo pusėje, nematyt kokiu gyvių? Atšokęs epidermis panašu (nuotrauką kai išdidinu, viskas ir išplaukia). O atšokęs epidermis arba nuo šiluminio šoko, arba kokios minamusės. Ar tik šie du lapai, ar visas augalas taip?

[Skirpstas]

Dėl poros lapų panikuoti gal ir nereikia, kol tai netampa masiniu reikalu, o be to tikrai mažoka informacijos, kad ką konkrečiai pasakyti, tačiau galiu pasiklausti pas pažįstamą, tačiau norėčiau gauti orginalaus dydžio foto ir jeigu galima kiek geresnės kokybės :) Nors, pradžioje galiu pamėginti užklausti ir su šia foto...

[Giedrius]

Lapų tai daugiau, kokie 6-8 lapai iš viso tokie, ypač mažesnieji. Kitoje pusėje aptikau kažkokių muselių keletą, baltos tokios.

[Kėnis]

Na, kaip sakoma: "Sveikinu ir nuoširdžiai užjaučiu" - manau, kad labiausiai tikėtina jog tai erkutė voratinklinė.



Ką sako

Atsiranda kai netoliese yra užkratas, bet, žinoma, tokius smulkius padarus gali atpūsti ir vėjas. Atsiranda greičiau tada, kai sausa, nes nemėgsta drėgmės.

Pirmas kovos frontas - mūsų draugas Aphisol Bio, toliau - geriausia sisteminiai insekticidai (klausti reikia tiesiog konsultanto, pvz., Žalioj stotelėje, nes visokių jų dabar prigamina). Sisteminiai geriau todėl, kad su kontaktiniais keblu gerai išpurkšt. Labai jau tos erkutės smulkios. Bet šiaip tai kas kokias 2-3 dienas aš uždengčiau substratą plėvele, pastatščiau augalą į vonią ir duočiau džiazo su aphisoliu ir iš viršaus ir ypač iš apačios, kad nuo smulkių lašų augalas kiauria permirktų. Ir taip kokius tris kartus (kas tas 2-3 dienas). Aphisolio privalumas - jis nenuodingas žmogui. Trūkumas - nu jis jau toks kontaktinis, kad jau labiau kontaktinių nebūna. Turi papult ant paties vabzdžio.

Profilaktika - dažnesnis purškimas (ne tik iš viršaus porą kartų spustelt purkštuvą, bet ir iš apačios. Kad augalas sudrėktų taip, lyg gautų ryto rasos.