Skroblai - Caprinus

[Giedrius]

O man atbulai, pieštuose variantuose, dar didesnis kontrastas tarp viršūnės ir kamieno storių :) manau viskas čia bus gerai su tuo skroblu po kelerių metų, kai bus suvienodėjimas viršūnės su kamienu. Kai bus daugiau smulkių šakų ir pan :)

[Skirpstas]

Giedriau, tai pieštuose variantuose bent jau tokio, mano akimis žiūrint, negražaus kampo ir su laiku tikrai išsilygintų daug gražiau. Taip, Tu teisus ir dėl to trūkumų paslėpimo smulkesnėmis šakomis ypač kai sulapoja, bet argi tai tikrai tinkamas variantas probleminėms vietoms spręsti? Paslėpei nuo žiūrovų akių ir "problem solved" (problema išspręsta). :)

[Kaštonas]

Įdomi diskusija. ;)

Man formavimo būdas tinka beveik tobulai, o štai Skirpstas mato didelių trūkumų. Bet įdomu tai, kad galiausiai bet kuriuo būdu suformuotas medis atrodytu puikiai, jei jis būdų pasodintas tinkamu kampu, tinkamame vazone su tinkamai išvystyta šakų sistema.

[Giedrius]

O jame yra užsiminta, kad auga molinguose ir karbonatinguose dirvožemiuose. Taigi, dėl molingumo, tai akadama nebūtų pakenkusi, o va dėl karbonatingumo, t.y. aukšto pH, tai durpinė žemė turi minusų, kaip tradiciškai žemo pH substartas. Ką daryt? Pakalkinti. Geriausia tai turbūt dolomitmilčiais (kaipo neagresyviu nurūgštintoju, skirtingai nuo negesintų kalkių, pvz.). Užtektų po gerą sauja ant vazono, šiek tiek "įpurent" į paviršių. O laistant jau tie dolomitmilčiai pasiskirstys. Galima ir kiek kreidos dadėt, arba vazonui keleto kiaušinių sutrintus lukštus. Tik dolomitmilčiuose yra tiek kalcis, tiek magnis, o pastarasis reikalingas chlorofilui susidaryt (lapai bus "tinkamai žali").

Mes grįžę maišėm lapinę šiltnamio žemę, akadamą ir ceolitą. Substratas buvo daugiau mažiau vienodas ir skroblams, ir uosiui, ir skirpstams.

Radęs šios temos pradžią dar labiau užsinorėjau persodinti skroblus, mat jie ne su ypatingai gerai parinktu substratu pas mane :) o ir smalsu kokia ten situacija su šaknynu. Situacija su substratu kiek gelbėta su dolomitmilčiais. Kai matysi kaip ten su šaknynu nuspręsiu dėl vazono, kol kas mąstau palikti tuose pačiuose. Kai matysis kad viskas gerai po persodinimo, reiks imtis žaizdų, kurių nesutvarkiau po 2014 metų yamadorio.

[Kėnis]

Giedriau, tu nesvarstyk, o imk ir persodink. Po kelių metų dirbsi dantų krapštuku kaip aš su graikiniu kėniu, kol išpainiosi tas šaknis :)
Aš po pirmų skroblinių yamadorių irgi palikau dviem metam. Tai teko ir vailoką kirpt palei vazonų sieneles, ir laiko daug gaištasi šaknis kedenant. O ir (kas svarbiausia), tada didelis procentas smulkių šaknelių nusikerpa. Tada nors skroblai ir išsprogsta gerai, bet šakojimasis nukenčia, miegančių pumpurų sprogimas, kas perspektyvoje nepagražina vainiko.

Substratas, į kurį šį pavasarį sukišau saviškius:
Lapinė žemė (priesmėlis) - durpės - ceolitas - akadama - pemza - medžio pelenai santykiu 3:3:1:1:1:0,01
O žmonių kalba: daugokai žemės ir natūralių durpių, viską išmaišom, pridedam stambesnę frakciją - ceolito, akadamos, pemzos, vėl viską išmaišom, beriam pelenus, ir dar kartą viską išmaišom, pakeldami gerai nuo dugno, kas ten užsilaikė. tas 0,01 pelenų reiškia "kibirui viso mišinio taip stiklinė su kaupu pelenų". Dezinfekcijai, profilaktikai.

O po kiek laiko duosiu kiekvienam vazonui po šaukštą (su kaupu ar be jo - priklausomai nuo vazono dydžio) dolomitmilčių (komercinis pavadinimas "Dirvinitas")

[Kaštonas]

Štai mano persodintas ir apgenėtas skroblas. Vazonas jam ne itin tinka, be to, žiemos turbūt lauke neatlaikytų, tai teks ištraukus medelį kišti į žemę, arba tai daryti teks su visu vazonu. Šiais metais jo laukia vielavimas ir genėjimas bandant suformuoti jam vainiką.

[Giedrius]

Šiandien ir manieji bus persodinami, įkelsiu foto vėliau. Dar pamačius tavąjį kilo klausimas ar ne geriau formuoti viršūnę nuo antros nuo viršaus šakos, ji daug storesnė ir gyvybingesnė, greičiau trauktųsi žaizda, nebent ten jau žaizda puikiai sutvarkyta nuo praeitų metų ir begyjanti :)

[Kėnis]

Suformavus vainiką, gražiai jis ir šitam atrodytų, tik klausimas, ar šis vazonas atlaikytų žiemą lauke?..
Dėl aukščio galima būtų ginčytis, aš daryčiau žemesnį. Bet kol medelis neprigijęs, geriau jo neklibint pjaunant pjūkliuku.
Nuotraukoje nesimato nebario - kokia su juo situacija?

[Giedrius]

Na va persodinau ir aš savuosius skroblus:

Kaskadinis dar labiau atsigulė, neblogai atrodo, ko dar trūksta tai vainiko suformuoto. Ką ir stengsimės šią vasarą. Artimiausiu metu dar bandysiu tvarkyti viršūnės žaizdą, nes visai kalius neapsitraukia. Tas kitas irgi panaši situacija, vainiko ir zaizdos tvarkymas.

[Kaštonas]

Dar pamačius tavąjį kilo klausimas ar ne geriau formuoti viršūnę nuo antros nuo viršaus šakos, ji daug storesnė ir gyvybingesnė, greičiau trauktųsi žaizda, nebent ten jau žaizda puikiai sutvarkyta nuo praeitų metų ir begyjanti :)

Ne, praėjusiais metais ji nebuvo tvarkyta. Tokias žaizdas pagal mane geriausia tvarkyti pavasarį persodinant medelį, nes tokiu būdu galima nupjauti jo viršūnę medelio neišjudinant iš substrato. Šiais metais pašalinau maždaug 5 cm. viršūnės ir ji bus formuojama iš ten esančios viršutinės šakelės. Be to, ten jos yra dvi. Sutinku, kad antra šaka nuo viršūnės yra storesnė ir gyvybingesnė, bet labai greitai šios šakelės pralenks apatines ir taps pagrindinėmis, nes medelis į jas ims žiūrėti, kaip į naująsias viršūnes. Kitais metais galbūt paliksiu tik vieną.

Suformavus vainiką, gražiai jis ir šitam atrodytų, tik klausimas, ar šis vazonas atlaikytų žiemą lauke?.. Dėl aukščio galima būtų ginčytis, aš daryčiau žemesnį. Bet kol medelis neprigijęs, geriau jo neklibint pjaunant pjūkliuku.
Nuotraukoje nesimato nebario - kokia su juo situacija?

Dėl vazono jau minėjau, kad lauke žiemos sąlygų jis neatlaikytų. O dėl aukščio aš taip pat galėčiau pasiginčyti ir taip, jis taip pat galėtų būti ir žemesnis, tačiau šiuo metu nusprendžiau palikti jį būtent tokio aukščio. Nežinau, kaip bus už poros metų. Su nebariu situacija nėra kažkuo labai ypatinga, tačiau nėra ir labai blogai. Gal vėliau, kai dėl laistymo jis atsidengs ir įkelsiu jo nuotrauką.

[Kėnis]

Gerai, Kaštone, tada dėl formavimo pasiginčysim kai atsidengs nebaris.

Giedriau, ar man akyse žalia, ar ten žalios vielos? Jei taip, ką jos ten veikia? :)

[Giedrius]

Taip žalios vielos, kurios pralaisvintos ir vos vos tik prilaiko šakelių kryptį :) tad tikrai nėra rizikos dėl įsirėžimo į žievę. O kodėl žalios o ne tos normalios tai čia kitas klausimas :D

[Kėkštas]

Giedriau tu čia rimtai pritrūkai vielų?

[Kaštonas]

Gerai ir tos žalios, nekreipk čia Giedriau į juos dėmesio. :D Aš ir pats kažkada jas naudojau, be to, yra speciali žalia viela apmauta storu gumos sluoksniu. Net ir vadinama kažkaip: "sodo viela", kuri labai tinkama labai liaunoms šakutėms, nes labai sunkiai įauga. Tikrai rekomenduoju visiems, nes apsukti ja lengvai galima net pačias ploniausias šakutes jų nesužalojant.

[Kėnis]

Žalios jos ar mėlynos - koks skirtumas :D
A nors ir oranžinės su geltonais žirniukais...

Ką jos ten veikia? Ypač ta, kur ant kamieno antroje nuotraukoje užsukta mazgu? Na ir daugiau ten jų galima atrast, kur nesugebėjau įžiūrėt, ką viela konkrečiai ten daro. Kad užsukta, matau, bet užsukus jos turėtų kažkaip konkrečiai šakutės padėtį ir formą nulemt.

Persodinus aš tau siūlyčiau kol kas apsiribot šiais keliais veiksmais:
1. Sutvarkomos viršūninės žaizdos (kiek gi galima delst ir atidėliot),
2. Patrumpinama kiekviena (!) šakutė, nukerpant bent jau viršūninį paskutinį pumpurą - tai skatins jų šakojimąsi, o to ypač antram reikėtų.
3. Viela kol kas sukama tik ant viršūninės šakos (kuri taps viršūne), ir ta šaka "pastatoma" į norimą padėtį. Su viršūne reikalus galima palikt ir vėlesniam laikui.

Viskas daroma viena tvirta ranka laikant stiebą kad medis nesiūbuotų į šalis, kita dirbant.
Ir tiek tam kartui. Kai prigis, tada važiuosim toliau ;)

[Kėkštas]

Giedriau, o ką galvoji daryti su tom viršūnėm, kur buvo tiesiai pjūkleliu nupjauta? Reikėtų kažkaip ir tom vietom užsiimt, kad pamažu kalius užsitraukinėt pradėtų.

[Giedrius]

Geri patarimai, atsižvelgta :)

O dėl viršūnių prašysiu patarimų, įkeliu foto iš arčiau, gal labiau matysis kokia ten situacija:

Pirmas pagal aukštesnį postą

Antras pagal aukštesnį postą

Pirmas - tokia situacija, kad aukščiausiai esanti šakelė eina žemyn, todėl klausimas kaip ten žaizdą tvarkyti jog trauktųsi kalius, nes kiek įprastai matau tai visur ji eina į viršų kad nuožulniai žaizdą daryti. Žemiau einanti šakelė storesnė tai gal ir labiau į ją reiktų orientuotis kaip į viršūnę. Trečias variantas pati storiausia trečia nuo viršaus, bet tada pasišalina visos esančios aukščiau, nemažai vainiko dingtų.

Antras - palikti esančia aukščiau nes jos nėra lygiame aukštyje, taip apdirbti žaizdą jog nuo abiejų augtų kalius, bet ar nekonkuruos tuomet? arba kažkurią pašalinti.

[Kėkštas]

Aš tai juos aplamai truputį smarkiau apgenėčiau, palikdamas tik po 2-3 pumpurus ant šakelės, o viršūnę pjaučiau įstrižai, kad ties žaizdos viršum ir apačia būtų po šakelę.

[Kaštonas]

Pritariu Kėkštui. Taip pat panašiai elgčiausi. Stipriau sutrumpinus šakas galima greičiau suformuoti artimesnę visam kamienui medžio lają. O kai visos šakelės ištįsę, tai ir laja bus labai netvarkinga. Pritrumpinti viršūnes dabar tinkamas laikas, tuo labiau, kad pumpurai jau sprogsta, todėl nukirpus viršūnę jie tikrai nesustos to daryti. Dėl žaizdos tvarkymo Kėkšto variantas taip pat atrodo tinkamas.