Guoba, skirpstas, vinkšna - Ulmus

[Kėnis]

Ilgokai pasispyriojusi, ir lazda pagaliau numetė lapus. Iš tų iš pat stiebo išaugusių pumpurėlių vasaros pradžioje kažkaip daugiau tikėjausi, o į pabaigą atrodė, kad jie visai nudžius, nes pagelto pirmieji ir nieko gero nerodė. Bet nukritus lapams pasimatė visai neblogas vaizdas: trumpos, nemažai pumpurų turinčios, gana stačiu kampu nuo stiebo atlinkusios šakutės. Žiūrėsim, kaip peržiemos.

[Kaštonas]

Tikėkimės geriausio, nes pavasarį bent jau aš į jas vilčių tikrai nedėjau. Tikrai nemaniau, kad iš tų "lazdų" kas nors išeis. O matai kaip viskas susiklostė...

Kėni, ar galėjo vis dėlto tai būti toks apgaulingas pumpurų sprogimas ir paties medelio augimas neprileidžiant pakankamai šaknų kitam sezonui. Juk parsinešei šiuos medelius visiškai be šaknų. Tai reikštų, kad jie tiesiog neperžiemotų...

[Kėnis]

Kitas skirpstas turėjo šaknų pakankamai, dėl jo aš ramus. O kaip bus su šiuo - keletas mėnesių ir pamatysim. Mažai tikėtina, kad visą sezoną jis tempė su vidiniais praeitų metų resursais kamiene.

[Skirpstas]

Kiek pamenu šis medelis (čia nuotrauka patalpinta) buvo su pagrindine šaknimi pasisukusia vos ne 90 laipsnių kampu stiebui ir nupjauta ir palikta kaip tikra vaikščiojimo lazda. Kaip ketinam spręsti tą reikalą?

[Kėnis]

Kol kas neketinama niekaip, nes neaišku, kaip ten su šaknynu. Be to, ta "vaikščiojimo lazda" turėjo dar ir šoninį stiebą. Lyg ir sokan stiliaus užuomazgos. Deja, per vasarą mažasis stiebas nudžiuvo ir virto sausuoliu.

[Kaštonas]

Šiaip sprendimas šioje situacijoje aiškus. Reikia tiesiog laukti. Jei medelis pavasarį išsprogs, tai vasarą jam rekės tiesiog leisti laisvai augti, augintis šaknis ir persodinti jį tik dar kitais metais. O galbūt dar geriau tokią "lazdą" vazone palaikyti, kad ir kokius tris vegetacinius sezonus. Taip Kėnis būtų visiškai tikras, kad skirpstas tikrai bus suformavęs stiprų šaknyną.

[Kėnis]

Dar anksti spręst, gal neperžiemos, bet kitais metais reiks sutvarkyt tai kas nudžiuvo ir pabandyt patvarkyt esamas šakas. Kamštinių medžių fotmavimo keblumas - negali sukt vielų per kamieną ir jau sukamštėjusias šakas, nes vielos žymės liks akimirksniu. Reiškia, teks naudotis archajines pirmiausiai sugalvotas technologijas - timpos, kabliukai, kuoliukai.

[Kaštonas]

Na taip, o to paties laukia dar ir kamštiniai klevai. Bet šiaip manau, kad bent jau dalinis medžio vielavimas tikrai įmanomas, o atsargiai apsukta viela jokių žymių nepaliktų.

[Kėnis]

Ką reiškia "atsargiai apsukta viela"? Kaip ją besuktum, atsargiai ar neatsargiai (pastarasis variantas gal išvis neturėtų būti naudojamas), ji vis tiek apsivynioja aplink kamieną ar šaką ir turi į ją remtis bent kažkuria apvijos dalimi. O kamštiniai žievės dariniai taigi ištisai visur.

[Kaštonas]

Nedarant itin didelių lenkimų ar labai stipraus formavimo tikrai stipriai suveršti vielos nereikia. Taigi, kamštinei žievei net nebūtų pakenkta. Jauna žievė nėra labai suskilinėjusi, todėl viela palikta keliems mėnesiams didelės įtakos jai nepadarytų.

[Skirpstas]

Per kelis mėnesiu į kamštinę žievę viela laisvai įsiverš, ar net įaugs. Maksimalus vielų laikymo laikas gali būti mėnesis ir tai dėl jo abejočiau, o tokio laikotarpio tikrai būtų per maža, kad šakelės užsifiksuotų toje padėtyje, kurioje būtų palenktos.

[Kaštonas]

Vėlgi, tas vielų laikymo ant medžio laiko klausimas yra labai ginčytinas ir skirtingas. Daug kas priklauso nuo vietos ir to kur ji užveršta. Jei šaka rodo stiprų augimą, tai ji greitai ir įaugs. Jei suvieluota kokia apatinė šaka ir joje nėra didelio augimo, tai viela gali būti apsukta toje vietoje net porą mėnesių ir jokių įaugimų toje vietoje nebus.

Jei tai bus pavasaris ir medelis ims greitai augti, tai vielą stebėti reikia itin atidžiai, nes būtent pavasario pabaigoje ir vasaros pirmojoje pusėje medelio šakos storėja greičiausiai. Nesu tikras, bet turbūt ir augimo laikotarpiu medeliui suteikta forma išlieka geriausiai. Nes medelis suvieluotas rudenį ar žiema praktiškai neauga ir viela neįauga, todėl ir atlenkta šaka galėtų greitai atšokti į seną poziciją, o štai augimo laikotarpiu medis priverstas kuo greičiau prisitaikyti.

Žodžiu, vielavimas tikrai nėra vienareikšmiškas dalykas. Jis priklauso nuo daugybės faktorių.

[Kėnis]

Taip, vielavimas vegetacijos metu ir turi prasmę, nes ramybėje jis ne toks efektyvus. Bet yra tarsi išimčių, kai patogiausia suvieluoto iki vegetacijos, pvz., kada netrukdo lapai. O sekimą, ar vielos neima veržt, reiktų pradėti maždaug tada, kai išsprogę lapai suauga iki galutinio dydžio ir ima standėti. Butent tada jie ima siųst į kitas dalis padidėjusį maisto medžiagų kiekį.

[Kaštonas]

Taip. Ir kai kurios rūšis tai daro itin stipriai. Iš guobos ar skirpsto to tikėtis turbūt nereikia, bet pavyzdžiui koks nors gluosnis jau net per dvi savaites gali taip stipriai sustorėti, kad vielos randai ant žievės liks kone visą medelio gyvavimo laikotarpį.

[Skirpstas]

Kažkaip keistai klostosi šis pavasaris su tai rūšių budimais, tai va, ir knieti ar jau pradėjo busti skirpstai?

[Kėnis]

Maniškių pumpurai išbrinkę

[Kėnis]

Tądien išbrinkę, šiandien jau "pajudėję"

[Kėnis]

Į šio savaitgalio sroblų kompaniją pataikė ir kamštinis skirpstas. Tiesą sakant tokį "kamštinį" vielavau pirmą kartą. Ir visos "paranojos", kad tai sunku, kad kamštinis žievės sluoksnis vos palietus atšoka, deformuojasi ir pan., išgaravo. Nieko sunkaus, šakos elastingos, sudėliot šakas problemų nėra. Tiesa, per nakt viena kiek atsilenkė atgal į viršų, bet čia gal ne nuo sąlygų, gal benešdamas pats neatsargiai užkliudžiau ir atlenkiau.