Šokantis miškas

[Kaštonas]

Sveiki,

Neradau tinkamos vietos patalpinti šiai temai, todėl įkišau ją čia.

Prieš keletą savaičių pabuvojau labai įdomioje vietoje, todėl nusprendžiau pasidalinti įspūdžiais (Tai Kaliningrado srityje esanti Kuršių Nerijos dalis). Manau, kad ji bonsai augintojams labai aktuali. Taigi, štai keletas nuorodų pasakojančių "Šokančio miško" istoriją:



Tai labai keista vieta. Aplink pušynai visur auga normaliai, bet priėjus tam tikrą vietovę jos pradeda raitytis. Aišku, ne visi medžiai tokie, bet pavienių pasitaiko tikrai įspūdingų, susirišusių praktiškai į mazgą. Tai - labai keistos pušys. Pačios įdomiausios iš jų yra aptvertos medinėmis tvorelėmis, o vaikščioti prie jų kaip ir draudžiama, nes žmonėms padaryti specialūs takeliai. Aišku, niekas ten jų neprižiūri, todėl prieiti arčiau įmanoma. Yra visokiausių spėjimų kokios sąlygos lėmė tokį pušų augimą ir susiformavimą, tačiau tikslios niekas dar nežino. Kokia jūsų nuomonė ? Galbūt jas suformavo koks nors bonsai augintojas panaudojęs daugybę vielos.... ;)

Štai keletas nuotraukų iš asmeninio archyvo:

[Kėnis]

Perskaičiau abu straipsnius, bet nė viename neparašyta, kokiame plote auga šie "girti medžiai". Kiek didelis šis miškas? Koks atstumas iki artimiausios gyvenvietės (gal ne tik esamos, bet kažkada anksčiau buvusios)? Neteko tokių duomenų kur nors rast?

[Kaštonas]

Štai dar viena nuoroda su dar daugiau nuotraukų ir pasakojimų: http://apiemistika.lt/mistines-vietoves ... o-srityje/ Tiek, kad rašo čia apie kažkokias mistikas...... Bet šiaip ar taip tai maždaug nurodoma ir vietovė:

"Už kelių dešimčių kilometrų nuo Lietuvos sienos esantis pušynas netoli Rasytės (rusiškai – Rybačij) miestelio lyg magnetas traukia smalsuolius. Miškas palei Kuršių marias iš tiesų atrodo įspūdingai. "...


Mes jį aplankėme jau važiuodami iš Rusijos per Kuršių Neriją ir po to labai greitai privažiavome ir Lietuvos sieną. Miško ploto pasakyti negaliu, nes ir buvome jame labai trumpai. Tiesiog apėjome pagrindinius takus ir tiek. Žodžiu, tai tikrai keista vieta.

[Kėnis]

Rybačij yra Rusijos Mokslų akademijos bandymų stotis, niekada nežinai, kas ten ką buvo bandęs :)

[Kėnis]

O jeigu rimtai, tai peržiūrinėdamas Kėkšto - ačiū - atsiųstas nuotraukas radau keletą pavyzdžių kaip tie vingiai atsiranda. Auga pušis, jai kažkas tik čirkšt viršūnę... Lieka viena šoninė šaka. Medis (jei tai ne svyranti, šliaužianti forma) užprogramuotas augt viršun. Ir ta šoninė šaka ima pamažu kompensuoti stiebą. O kelmelį, jei toks buvo paliktas, suvartoja grybeliai ir bakterijos.

[Skirpstas]

Pievose toks "čirkštelėjimas" galėjo būti šienaujant žolę, o miške - briedžiams ar kitiems gyvūnams sukandant viršūnę. Taip pat nereikėtų atmesti ir to varianto, kad galėjo būti pasidarbuota kokia nors technika.

[Kaštonas]

Šiuo atveju aiškiai matosi, kad pjūvis darytas buvo pjūklu. Šienaujant kamienas nusipjautų daug žemiau. Be to, šienaudamas turbūt tokio storio kamienų jau nebenupjausi tokia lygia linija. O šiaip aš pats esu matęs nemažai tokių pušų prie savo karjerų. Problema, kad jos visos labai storos ir auga akmenuotoje skaldoje+žvyre, todėl iškasimas jų būna labai keblus. O suformuoja tokus medžius ten iškylautojai. Tiesiog trūkstant malkų įbėga trumpam į artimiausią pušynėlį, pasigauną artimiausią pušį ir patvarko. O tada, kaip jau Kėnis ir sakė, tenka jai atauginėti iš apatinių šakų.

IŠsikasus tokias pušis laukia ilgas šakų trumpinimo procesas. Padirbėti prie šių medelių tiesiog trumpinant ūglius ir šakeles tektų gerus 4-5 metus.

[Kėnis]

Čia jau nuo šokančio miško peršokam ant pušų rūšies tematikos, bet vis tiek įdomu - kas tavo, Kaštone, manymu yra "stora" pušis? O dėl iškasimo iš žvyro - čia tik technologijos klausimas. Jei reikia, išimamos jos ir iš akmens, svarbu tinkamus įrankius turėti ir pakankamai atkaklumo.

[Kaštonas]

Asmeniškai man stora pušis yra tai kai jos kamieno skersmuo siekia mano kumščio skersmenį. Tokią išlupti ir iš paprastos žemės turėtų būti velniškai sunku, o jei tai akmenuota ar molinga vietovė tai išvis sunku... Geriausia tai daryti per keletą kartų pamažu ją ruošiant iškasimui. Vieną tokią jau esu pradėjęs ruošti. Padariau tai šį pavasarį, o vasarą mačiau, kad ji jautėsi puikiai. Problema - įrankiuose. Ne vieną kastuvą taip sulaužyti galima...

[Kėnis]

Dar vienas galimo šokio variantas. Tik aukštai. Tokių pušų labai daug mačiau palei autostradą Lenkijos pietuose. Ir ten jau buvo baigtinis variantas, t.y. su "pradingusia" viršūne.
Pirma nuotrauka - bendras vaizdas, antrojoje raudona linija galimas vingis. Belieka tik geram žaibui liuobt į viršūnę ir ją nukepint. Ir ta šoninė šaka per artimiausią dešimtmetį užims viršūnės vietą. Vietoj žaibo gali kenkėjai ar ligos pasidarbuoti, nes ne veltui šaka iš apačios pradeda užimt lygiagrečiai dominuojančią poziciją - kažkas ten yra :)

[Kėkštas]

Tik klausimas ar nuo to pirmojo išlinkio šaka augs vertikaliai į viršų, taip per tą dešimtmetį, anksčiau ar vėliau, veikiama savo svorio, sniego ir pan, išlūždama, ar ji vis suksis, kol pasieks pagrindinio kamieno tęsinį ir tik tada pradės augti vertikaliai...

[Kėnis]

Dabar ji taip pat veikiama tų veiksnių, o ką daro?.. vertikalią kilpą į viršūnės poziciją.

[Skirpstas]

Kažko Kėnį patraukė jau didesni egzemplioriai :) Nebeužtenka mažesnių pušų, tai jau suaugusioms viršūnes "pradanginti" ketina :)

[Kaštonas]

Žiūrėk dar porą metų ir į Šiaurės Amerikos miškus patrauksim sekvojų fotografuoti ir kasti. :D