Regeneracija
- Kėnis
- Posts: 3361
- Joined: 2012 Jun 07, 21:53
Regeneracija
Vienas pavyzdžių apie medžių kartais nesuvokiamus vidinius resursus atsinaujinti. Tai - požeminės gudobelės kamieno (gal tiksliau - šaknyno) nuopjova. Atpjauta iškasus gudobelę ir paaiškėjus, kad po žeme ji turi keliais aukštais išsidėsčiusius šaknų vainikus. Atpjauta ši kaladėlė buvo panaudota tos pačios gudobelės stabilizavimui vazone, įsprausta tarp medžio kamieno ir vazono sienos. Jokio kontakto su substratu, iš kurio galėtų gauti drėgmės. Bet drėgmės matyt užteko nuo kasdienio laistymo. Kelmas išsprogo.
Dabar padėta kitame vazone, apatine dalimi prispausta prie substrato. Laistymas kasdienis. Pažiūrėsim, kaip elgsis toliau.
- Kėnis
- Posts: 3361
- Joined: 2012 Jun 07, 21:53
Re: Regeneracija
Dar vienas stulbinančio regeneracijos greičio pavyzdys. Gluosnis. Čia nuotraukos "prieš ir po". Taip genimas kiekvienais metais, ir per metus atauga iki to paties vainiko dydžio ar net didesnio.
- Skirpstas
- Posts: 1422
- Joined: 2012 Aug 29, 10:24
Re: Regeneracija
Įdomu būtų pamatyti šio gluosnio nuotrauką, kai jis be lapų.
- Kaštonas
- Posts: 1019
- Joined: 2012 Sep 04, 19:24
Re: Regeneracija
Kėni, man atrodo, kad šiais metais pas tave mačiau dar stipriau nugenėtą gluosntį nei šioje nuotraukoje. O jeigu rimtai, kaip jis atrodo šiandien?
- Kėnis
- Posts: 3361
- Joined: 2012 Jun 07, 21:53
Re: Regeneracija
Na, dabar jis toksKėnis wrote:Gerai, bus, tereikia atrast. Gluosnis buvo nufotografuotas keletą dienų po jo šių metų apgenėjimo. Buvo spėjęs ir atželt tai iki 5 cm šakutėmis, bet jas tos stipriosios šalnos nušaldė. Dabar stovi "plikas" ir laukia pavasario.
- Kaštonas
- Posts: 1019
- Joined: 2012 Sep 04, 19:24
Re: Regeneracija
Gluosnis visiškai be šakų ir likusios lajos. Šio medžio regeneracija tikrai įspūdinga. Juk tokie gluosniai puikus pakaitalas miško malkoms. Turint porą hektarų, apsodintų tokiais medžiais, kas porą metų būtų galima nuimti tikrai didžiulį derlių ir sau be jokių problemų šildytis. Berots jie neveltui dar vadinami - energetiniais gluosniais. Esu girdėjęs ir apie tokią ūkio šaką, kur žmonės verčiasi tik tokių gluosnių auginimu.
- Skirpstas
- Posts: 1422
- Joined: 2012 Aug 29, 10:24
Re: Regeneracija
Taip gluosniai turi puikias regeneracines savybes. Bet taip paprastai per 2 metus malkų neužsiauginsi, nebent rykščių, kurios malkom nelabai tinka, tačiau turint tinkamą techniką galimą ją sumalti biokurui.
- Kėnis
- Posts: 3361
- Joined: 2012 Jun 07, 21:53
Re: Regeneracija
Visai neblogi iš tų nugenėtų šakų, praleidus jas pro smulkintuvą, gaunasi medžio "čipsai", kuriuos galima panaudoti mulčui. Tiesa, toks gluosninis mulčas trumpai laiko.
- Kaštonas
- Posts: 1019
- Joined: 2012 Sep 04, 19:24
Re: Regeneracija
Supuvęs tampa gera trąšą, kas vėlgi yra labai gera savybė.
- Skirpstas
- Posts: 1422
- Joined: 2012 Aug 29, 10:24
Re: Regeneracija
Vaikštinėdamas po prieš porą metų išpjautą miško kirtavietę, aptikau tikrai didelį įspūdį padariusį karklo ar tai gluosnio regeneracijos atvejį.
Aukštis ~1,5 m. Pats medelio kamienas suaižėjęs kaip seno medžio.- Kėnis
- Posts: 3361
- Joined: 2012 Jun 07, 21:53
Re: Regeneracija
Tai vien dėl nestabilaus drėgmės režimo toks suaižėjimas gali atsirasti. Gluosniai auga greit. Prasidėjo sausra, sumažėjo ląstelių turgoras (vidinis vakuolės sulčių slėgis), ląstalės "suglebo". Gerai užlijo, vakuolės užsipildo vandeniu labai greit, padidėja vidinis slėgis, ląstelės išsipučia. Žievė sudaryta iš kelių sluoksnių. Išorinis dažniausiai pakamštėjęs, sausesnis, dažnai su visokiais jau atmirusių ląstelių dangalais. Po juo tas "sultingasis", kurio ląstelės dauginasi, ir diferencijuojasi. Taigi, po lietaus apatinis žievės sluoksnis plečiasi stipriau nei išorinis - žievė ima plyšinėti. Čia tas pats, kas su pradėjusiais nokti vaisiais ar uogomis. jei nokimo pradžioj sausa, o mes nelaistom, tai kokybiško derliaus galim ir nesitikėti. Stipriai palijus vaisiai sutrūkinėja. Tada žaizdose užsiveisia laukinės mielės, pradeda lankytis musės... Tokias "kiaulystes" kiek pas save pastebėjau, labiausiai mėgsta kriaušės ir vynuogės. O kirtimuose greitai augantys užsilikę augalai būtent dėl šios priežasties "susensta" greičiau.
-
- Posts: 318
- Joined: 2014 Mar 09, 20:53
Re: Regeneracija
Teoriškai, bonsui leidus karts nuo karto "padžiūti", būtų galima kamieną kažkiek pasendint? Ar tai per daug pavojinga būtų?
- Kėnis
- Posts: 3361
- Joined: 2012 Jun 07, 21:53
Re: Regeneracija
Taip, panaudojant šį reiškinį, kai skirtingos žievės dalys plečiasi skirtingu tempu, galima ir dirbtinai "suplėšyti" žievę. "Įrankiai" šiuo atveju gali būti tiek šaltis, tiek sausra, t.y. tiek temperatūrų, tiek drėgmės kiekio svyravimai. Karštą dieną padžiovinus medį, o vakare jį palaisčius šaltu vandeniu, tikėtinas žievės plyšinėjimas. Žinoma, čia tas "neperlenkti lazdos" turėtų būti labai įvertintas. Na, o žinios ateina su praktika. Galima teoriškai pasvarstyt, kad kietmedžiams toks "pokštas" neišdegs, tikėtini geresni rezultatai su minkštą medieną turinčiomis rūšimis. Bet visais atvejais rezultatus lemia praktika.
- Kaštonas
- Posts: 1019
- Joined: 2012 Sep 04, 19:24
Re: Regeneracija
Štai vienos iš mano atvirame grunte augančių pušų natūralus žievės plyšimas ir aižėjimas. Medeliui trumpinami ūgliai buvo kiekvienais metais. Nusprendžiau padaryti eksperimentą ir ant kiekvienos iš viršutinių viršūnių palikti po vieną stipriausią ūglį. Rezultatas – labai stiprus medelio augimas. Toks stiprus, kad jam natūraliai suskilinėjo ir suplyšo žievė. Įkeliu nuotraukas.
- Kėnis
- Posts: 3361
- Joined: 2012 Jun 07, 21:53
Re: Regeneracija
Čia daugiau "hyper-augimo" pasekmės, regeneracinius gebėjimus ši pušis parodys tada, kai užtrauks žaizdas. Bet spėju, kad jai tai nebus sunku. Paprastai stiprų augimą lydi ir greitesnė regeneracija, nes yra iš ko regeneruot, užtektinai maisto medžiagų. Žinoma, jei tai ne kokia "nemokanti" užsigydyt žaizdų rūšis, pvz., šaltalankiai, riešutmedžiai.
Vėl gi prisiminkim: pavasarinis pušų ūglių trumpinimas pašalina apikalines meristemas - dingsta auksinai, o jei tą patį pavasarį pušis persodinama - sumažėja citokininų. Žaizdos užsitraukimas paliekamas be aktyvios hormoninės reguliacijos - savieigai, kuri teoriškai turėtų būt gerokai lėtesnė.
Išvada: kol didelės atsivėrusios žaizdos nesugis, kažkurį vieną hormonų sintezės centrą reiktų patausoti.
Vėl gi prisiminkim: pavasarinis pušų ūglių trumpinimas pašalina apikalines meristemas - dingsta auksinai, o jei tą patį pavasarį pušis persodinama - sumažėja citokininų. Žaizdos užsitraukimas paliekamas be aktyvios hormoninės reguliacijos - savieigai, kuri teoriškai turėtų būt gerokai lėtesnė.
Išvada: kol didelės atsivėrusios žaizdos nesugis, kažkurį vieną hormonų sintezės centrą reiktų patausoti.
-
- Posts: 18
- Joined: 2016 Apr 29, 16:18
Re: Klausimėlis (nežinote kur klausti, klauskite čia)
Turiu klausimą, kaip tai įmanoma? Kaip bonsų augintojai "priverčia" medžius auginti tas mažas šakeles?
Informacijos šaltinis - http://roland-bonsai-eng.blogspot.lt/20 ... tulus.html
- Kėnis
- Posts: 3361
- Joined: 2012 Jun 07, 21:53
Re: Klausimėlis (nežinote kur klausti, klauskite čia)
Pirmiausia, tai dedant "skolintas" nuotraukas, būtina nurodyti šaltinį, nuorodą, iš kur jos paimtos. Nes be šaltinio nuorodos tai jau ne skolinimasis, o vagystė :)
Apie antžeminės dalies formavimą yra visa temų grupė. Ten yra tokia tema "Regeneracija" (ar pan. pavadinimu). Būtent dėl šios medžių savybės bonsus ir turime :)
Daugumoje atvejų nedaroma nieko. Ruošinys pasodinamas ir laukiama, kol išsprogs miegantys pumpurai (arba kol medis juos suformuos ir jie išsprogs). Medžio gebėjimas gausiai "atsprogt" - vienas iš rūšies tinkamumo bonsai kultūrai vertinimo kriterijų.
Nenorinčius atsproginėt galima bandyti priversti dirbtinai: dirbtinėmis žaizdomis, fitohormonų poveikiu. Bet vėl gi - ir čia viskas priklauso nuo konkrečios rūšies (ir net konkretaus medžio genetikos, fiziologinės būklės). Vat nereaguoja jis nei į padarytas žaizdas, nei į hormonus, ir ką tu jam? :) Aš tokius vadinu "nenorinčiais gyventi".
Dirbtinė žaizda - padarytas medžio žievės sužalojimas, kurį besistengdamas užsigydyti, medis suformuoja vieną ar kelis pumpurus iš randinio audinio - kaliaus.
Iš hormonų gali būti naudojami įvairūs: tiek auksinas (ar jo analogai), tiek citokininai (kinetinas ar jo sintetiniai analogai), tiek giberelinai (giberelino rūgšties druskos).
Dar vienas metodas, dominuojančių viršūninių pumpurų šalinimas vos tik jiems atsiradus. Vos tik pradeda augt ūglis, "šmaukšt" jo viršūnę, vos tik jis pradeda šakotis, šoninių atžalų viršūnės taip pat šalinamos. Šis metodas tikrai nevienodai efektyvus skirtingoms rūšims, bet kai kurioms labai veiksmingas. Jis paremtas tuo, kad viršūnėje sintetinamas natūralus fitohormonas auksinas kai kuriuose augaluose yra stiprus šoninių pumpurų sprogimo inhibitorius (supresorius, stabdytojas). Viršūnę nukirpus, auksino sumažėja, sprogsta šoniniai ar miegantys pumpurai. Jie išsprogę pradeda sintetint auksiną, kuris vėl stabdo dar likusių neišsprogusių sprogimą. Na, ir taip - pasaka be galo...
Apie antžeminės dalies formavimą yra visa temų grupė. Ten yra tokia tema "Regeneracija" (ar pan. pavadinimu). Būtent dėl šios medžių savybės bonsus ir turime :)
Daugumoje atvejų nedaroma nieko. Ruošinys pasodinamas ir laukiama, kol išsprogs miegantys pumpurai (arba kol medis juos suformuos ir jie išsprogs). Medžio gebėjimas gausiai "atsprogt" - vienas iš rūšies tinkamumo bonsai kultūrai vertinimo kriterijų.
Nenorinčius atsproginėt galima bandyti priversti dirbtinai: dirbtinėmis žaizdomis, fitohormonų poveikiu. Bet vėl gi - ir čia viskas priklauso nuo konkrečios rūšies (ir net konkretaus medžio genetikos, fiziologinės būklės). Vat nereaguoja jis nei į padarytas žaizdas, nei į hormonus, ir ką tu jam? :) Aš tokius vadinu "nenorinčiais gyventi".
Dirbtinė žaizda - padarytas medžio žievės sužalojimas, kurį besistengdamas užsigydyti, medis suformuoja vieną ar kelis pumpurus iš randinio audinio - kaliaus.
Iš hormonų gali būti naudojami įvairūs: tiek auksinas (ar jo analogai), tiek citokininai (kinetinas ar jo sintetiniai analogai), tiek giberelinai (giberelino rūgšties druskos).
Dar vienas metodas, dominuojančių viršūninių pumpurų šalinimas vos tik jiems atsiradus. Vos tik pradeda augt ūglis, "šmaukšt" jo viršūnę, vos tik jis pradeda šakotis, šoninių atžalų viršūnės taip pat šalinamos. Šis metodas tikrai nevienodai efektyvus skirtingoms rūšims, bet kai kurioms labai veiksmingas. Jis paremtas tuo, kad viršūnėje sintetinamas natūralus fitohormonas auksinas kai kuriuose augaluose yra stiprus šoninių pumpurų sprogimo inhibitorius (supresorius, stabdytojas). Viršūnę nukirpus, auksino sumažėja, sprogsta šoniniai ar miegantys pumpurai. Jie išsprogę pradeda sintetint auksiną, kuris vėl stabdo dar likusių neišsprogusių sprogimą. Na, ir taip - pasaka be galo...
-
- Posts: 18
- Joined: 2016 Apr 29, 16:18
Re: Klausimėlis (nežinote kur klausti, klauskite čia)
Atsiprašau, kad nenurodžiau šaltinio :)
Štai jis http://roland-bonsai-eng.blogspot.lt/20 ... tulus.html
Skaičiau tą regeneracijos temą, bet kažko labai konkretaus neradau. Ačiū už išsamų atsakymą :)
Štai jis http://roland-bonsai-eng.blogspot.lt/20 ... tulus.html
Skaičiau tą regeneracijos temą, bet kažko labai konkretaus neradau. Ačiū už išsamų atsakymą :)
- Kėnis
- Posts: 3361
- Joined: 2012 Jun 07, 21:53
Re: Klausimėlis (nežinote kur klausti, klauskite čia)
Tema būna išsami (arba joje galima rasti ko nors "gero") tiek, kiek ją padaro joje besikalbantys (ir norintys pasidalinti informaciją ar/ir žiniomis). Bendrai apie regeneraciją turbūt nelabai kam įdomu kalbėtis, todėl daug praktinių pavyzdžių nukeliavo į kiekvienos konkrečios rūšies temą. Pvz., masinis skroblo atžėlimas iš miegančių pumpurų . Na, ir turbūt bent trečdalyje rūšinių temų galima rast panašių pavyzdžių. Juk iš esmės (ypač pradedantiesiems) svarbiau išsiaiškint savo auginamo medžio rūšies subtilybes, nes bendros žinios kartais gali ir nepagelbėti.