Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Antžeminės dalies formavimas: genėjimas, žaizdų tvarkymas, vielavimas ir pan.
Post Reply
User avatar
Kaštonas
Posts: 1019
Joined: 2012 Sep 04, 19:24

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kaštonas »

Didesnė laja bet kokiu atveju lems greitesnį kaliaus augimą, o stipri viršutinė šaka tai ir lemia. Kuo daugiau leisime medeliui augti, tuo greičiau tos žaizdos trauksis. Manyčiau, kad ši taisyklė tikrai tinka visiems medžiams.
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kėnis »

Į ką norėjau atkreipti dėmesį, kad žiūrint žmogaus akimis ir bandant viską paaiškinti taip, lyg medis elgtųsi sąmoningai, mano nuotraukoje uosis "elgiasi" labai strategiškai. Iš jaunos šakelės, kuri pretenduoja toliau tapti stiebu, kalius apauginėja žaizdą tarsi kokiu dangteliu. Daugiau kaliaus viršutinėje dalyje - stipresnė jungtis. Na, bet medis smegenų neturi ir strategijų nekuria. Ir taip vyksta tiesiog todėl, kad toje vietoje atiteka daugiau asimiliatų. Žinoma, kuo stipresnė viršuje esanti laja (arba apačioje šaknynas - auksinai/citokininai), tuo žaizdos gijimas greitesnis.

O va kodėl taip nėra, kai žaizda yra tiesiog ant kamieno? Juk visos maisto medžiagos žaizdą traukiančiam kaliui atiteka iš viršaus. Bet tada kalius auga vienodo storio iš visų pusių, nors maitinimas iš viršūnės.

O ir tokiu atveju, kai yra viršūninė šaka, kai kurios rūšys (kadagiai), kiek pastebėjau, vis tiek kalių augina vienodą. Gal kadagiams tai įtakoja spygliuočių turima tinklinė indų sistema?
User avatar
Kaštonas
Posts: 1019
Joined: 2012 Sep 04, 19:24

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kaštonas »

Tikra įdomi prielaida. Faktas, kad su lapuočiais menkas kaliaus augimo skirtumas yra, bet dėl spygliuočių privertei mane susimąstyti. Manyčiau, kad tai tikrai gali lemti skirtingos vandens indų sistemos. Juk ir šari ant spygliuočių kamienų apauginėja praktiškai vienodu greičiu. Skirtumas būna tik tuo atveju, jei žaizda padaryti itin arti gyvos šakos. Ar ir čia ką nors praleidžiu?
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kėnis »

Būna visokių išimčių, bet net ir prie gyvos šakos atidengta mediena nesitraukia spygliuočiuose taip pastebimai greičiau. Matyt maisto medžiagos spėja pasiskirstyti tolygiau.
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kėnis »

Analogiškas uosio pavyzdžiui skroblo variantas. Tik čia virš žaizdos - visas kamienas. Šiaip toks žaizdos traukimas skroblams nėra labai būdingas. Jų kalius auga daugiau mažiau vienodo storio sluoksniu aplink visą žaizdą. O čia štai viršutinėje kamieno dalyje jis gerokai storesnis.
skroblo zaizda.jpg
Na, organinės maisto medžiagos atiteka kamienu iš viršaus, tai lyg ir viskas logiška.
User avatar
Kaštonas
Posts: 1019
Joined: 2012 Sep 04, 19:24

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kaštonas »

Be to, tai naudinga ir pačiam medeliui. Žaizda kuri stipriau traukiasi iš apačios į viršų tampa labiau pažeidžiama, nes joje labiau užsilaiko drėgmė. O šiuo atveju kaliui augant iš viršaus į apačią žaizda traukaisi taip, kad nėra kur drėgmei užsilaikyti. Žodžiu, tai tik privalumas.
User avatar
Skirpstas
Posts: 1422
Joined: 2012 Aug 29, 10:24

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Skirpstas »

Kažkaip nesu nepamenu, kad būčiau matęs, kad kalius būtų augęs iš apačios. Kaštone, gal turi kokių vaizdinių pavyzdžių?
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kėnis »

Kaštonas wrote:...Žaizda kuri stipriau traukiasi iš apačios į viršų tampa labiau pažeidžiama, nes joje labiau užsilaiko drėgmė...
Labai geras pastebėjimas. Ir ne tik drėgmė. Jei kalius storėtų labiau apačioje, susidarytų lyg kišenė ir drėgmei, ir patogenų sporoms užsilaikyti. Pvz., kokio grybelio spora ten gali ramiai įsitvirtinti ir esant didesnei drėgmei greičiau sudygt. Kai nuo žaizdos vanduo kai kuo žąsies nuteka, tada ir užsitvirtint sunkiau, ir sąlygos prastesnės nes sausesnės.
User avatar
Kaštonas
Posts: 1019
Joined: 2012 Sep 04, 19:24

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kaštonas »

Skirpstai, čia tiesiog buvo toks pamąstymas dėl žaidų gijimo. Kažko konkretaus galvoje neturėjau.

Bet pamąstymams taip pat viena mintis. Žaizdos gyja nuo viršaus į apačia dėl organinių maisto medžiagų keliavimo iš viršaus į apačią. Bet jeigu žaizda atsiranda medelio viršūnėje ir virš jos yra tik viena dar nestipri šakelė, o po žaizda likusi medžio laja, tai ar vyktų tas pats procesas?
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kėnis »

Teoriškai taip. Didžioji maisto medžiagų dalis atitekės iš tos silpnos šakos, žaizdai bus sunkiau.

Todėl, kad ir su skroblais, kiek jau diskutavom, visada rekomendavau (jei tai, žinoma, būtų įmanoma) viršūninį pjūvį daryt nuo vienos šoninės šakos iki kitos, žemiau esančios. Tada būtų optimaliausias variantas, nes žaizda gautų maisto iš abiejų pusių (iš viršaus, žinoma, daugiau). O palikti kelmai, kokius mes dažniausiai nupjaunam, juk negyja, o tiesiog uždžiūva.
User avatar
Giedrius
Posts: 393
Joined: 2013 May 16, 18:37

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Giedrius »

Maniškiams skroblams teks tvarkyti viršutines žaizdas, mąstau kada tinkamiausias metas būtų, spėju pavasarį?
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kėnis »

Kažkaip ant žiemos sujudimas su norais tvarkyt :) Aš irgi jau galvoju, ką čia dabar patvarkius. Bet, žinoma, geriau atidėt šį reikalą pavasariui. Metai vis tiek prarasti jų gijimui, jei kokia liko netvarkyta. Tai koks skirtumas - per žiemą vis tiek ne ką tepriaugs. Nors jei nebus gerai sumigę, tai gali bandyt gydytis iš vidinių resursų. O tas gal irgi nelabai gerai.

Tik va, nieko nežinau, kaip ten su skroblu sula. Turi jie stiprų pavasarinį sulčių tekėjimą, ar ne?
User avatar
Giedrius
Posts: 393
Joined: 2013 May 16, 18:37

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Giedrius »

Na čia nebuvo svarstoma ar dabar tvarkyt, greičiau netiesioginis klausimas ar jau ateinantis pavasaris tam tiktų :)
User avatar
Skirpstas
Posts: 1422
Joined: 2012 Aug 29, 10:24

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Skirpstas »

Kuo anksčiau pradėsi žaizdų tvarkymą, tuo jos greičiau galės sugyti ir apaugti taip, kad jų nebesimatys, tad tikrai siūlau tuo užsiimti šį pavasarį.
Dėl paprastojo skroblo sulos tekėjimo, deja nieko pasakyti negaliu...
User avatar
Kaštonas
Posts: 1019
Joined: 2012 Sep 04, 19:24

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kaštonas »

Maniškio žaizdos taip pat nesutvarkytos. Na bet nieko, šį pavasarį viską kaip reikiant sutvarkysiu ir tada jau galės prasidėti ilgas žaizdos gijimo procesas.
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kėnis »

Skirpstas wrote:Dėl paprastojo skroblo sulos tekėjimo, deja nieko pasakyti negaliu...
O va ši informacija būtų naudinga tuo požiūriu, kada geriausia nustatyti pavasarinio genėjimo darbus. Faktas, kuo anksčiau, tuo geriau. Bet jei rūšis pasižymi stipriu pavasariniu šaknų slėgiu (būtent dėl jo ir teka gausiai sula beržuose, klevuose), tai ją tvarkyt galima tik kai šis procesas baigiasi (kitaip medis gali stipriai "nukraujuoti"). O jei tokio dalyko nėra (ąžuolai), tai tada pasirinkimo diapazonas labai platus. Juk turbūt jau kiekvienam savaime aišku, kad geriausia viską atlikti (genėjimą, vielavimą) iki išsprogstant pumpurams.
User avatar
Kaštonas
Posts: 1019
Joined: 2012 Sep 04, 19:24

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kaštonas »

Pamenu kai pirmą kartą genėjau savo japonišką klevelį 'Orange dream' prieš pat pumpurų sprogimą, tai vargšas tikrai stipriai nukentėjo nuo sulos tekėjimo. Tada tampa problematiška ir su žaizdų apdorojimu, nes prie drėgnos ir šlapios žaizdos sunkiai limpa tepalas. Tada teko tiesiog palaukti, kol tekėjimas nustos. Po tokio genėjimo ir vielavimo tada ir apmirė nemaža dalis medelio. Na, bet dabar jis jaučiasi labai gerai.

Įdomu ar skani japoniškų klevelių sula? :D Gal, Kėni, sakau išbandom kokia kamštinio klevo sulą šį pavasarį? :D
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Kėnis »

Palauk, Kaštone, paūgės cukriniai klevai... va tada... :) Bus ir sulos vakarėlis...

Kad mūsiškių klevų sula skani (bent man už beržo tikrai geresnė atrodo), tai faktas. Tik kad jos labai mažai išeina - tą vienintelį kart kaip bandžiau savo kieme jos pasirinkt, tai pusamžis klevas vos litriuką išspaudė, tuo tarpu beržas pylė kibirais. O va kaip su plaštakiškais klevais (Arakawa ar Katsura - nesvarbu), nežinau.

Dar kas link sulos, tai vynuogių ir aktinidijų ji taip pat be kartumo, ir kapsi keletą parų. Ir vėl ta pati problema - tiek genėjimas, tiek persodinimas - tik nuo vasaros vidurio.

Kas blogiausia, pataikius pagenėt per sulos tekėjimą, tai kad nei prideginsi žaizdą, nei gerai apdorosi. Prideginus žūna ir gyvos žievės pakraščių ląstelės, kaliaus augimo gali ir nebesulaukti, o kuo betepsi, augalo sultys "iš apačios" vis tiek pramuš.
User avatar
Skirpstas
Posts: 1422
Joined: 2012 Aug 29, 10:24

Re: Žaizdos. Kamieno ir šakų žaizdų priežiūra

Post by Skirpstas »

Tai galima genėjimą pasilikti ne vasaros viduriui, o kokį vasario mėnesį ir bus išspręsta daug problemų, nes vasarą jau kiek vėloka karpyti.
Post Reply