Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Ligos, negalavimai...
Post Reply
User avatar
Kaštonas
Posts: 1019
Joined: 2012 Sep 04, 19:24

Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Kaštonas »

Temoje apie amarus, baltasparnius ir kitus kenkėjus iškilo įdomus klausimas susijęs su augalų imunitetu.
Kaštonas » 31 Rgp 2014, 00:05
Silpnesnio imuniteto medžiai. Įdomu, kaip tai pasireiškia biologiniu požiūriu. Jei žmogus turi liaukocitus, tai ką šiuo atveju turi augalas? Ar visokie parazitai ir siurbikai nemieliau užpultų sveiką ir stiprų augalą. Juk tokiu maitintis paprasčiau nei jau nusilpusiu, o būtent jie ir susilpnina augalą. Taigi, kaip ten yra?
Kėnis » 05 Rgs 2014, 14:28
Na, tai gal jau atskiros temos klausimas. Augalų imunitetas turi keletą skirtingo tipo užkardų nuo ligų ir kenkėjų: anatominės sandaros (ląstelių sienėlių ir audinių storis, kurio neįveikia patogenas), biocheminės sudėties ypatumus (virusas negali "prisikavinti" nes nėra tinkamo receptoriaus), įvairias fiziologiškai aktyvias medžiagas (atbaidančias ar žudančias kenkėjus) ir pan., arba tiesiog augalas kenkėjui "neskanus" :) Žinoma, nuo gyvūnų apsauginių mechanizmų labai daug kas skiriasi. Visais atvejais, kruopščiai prižiūrimi augalai, kuriems nieko nestinga, ligoms ir kenkėjams atsparesni.
Taigi, galbūt į šią temą pavyktų pasigilinti dar išsamiau? Juk turime rūpintis ir savo augintinių atsparumu susirgimams. Be to, dar geriau jei juos imame suprasti ir sugebame paaiškinti bent elementariu biologiniu lygiu.
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Kėnis »

Žodžio reikšmė: imunitètas [lot. immunitas (kilm. immunitatis) — laisvumas nuo prievolių]:
1. Europos stambiųjų žemvaldžių privilegijos vid. amžiais;
2. kai kurių bendrųjų įstatymų netaikymas ypatingą padėtį valstybėje užimantiems asmenims, pvz.: diplomatinis imunitetas;
3. biol. organizmo neimlumas infekciniams bei neinfekciniams veiksniams ir medžiagoms, turinčioms antigeninių savybių.
© Tarptautinių žodžių žodynas, 1985

Mums, aišku svarbus tik trečiasis punktas, susijęs su gyvais organizmais. Siaurąja prasme žodis "imunitetas" daugiau naudojamas gyvūnams ar žmonėms, o augalams "atsparumas". Žvelgiant ta pačia siaurąja prasme, imuninė sistema - tai gyvo organizmo organų ir ląstelių sistema, užtikrinanti šį atsparumą. Gyvūnuose: įvairios liaukos, išskiriančios patogenus naikinančius baltymus, įvairios ląstelės, susidorojančios su patogenais. Tame aktyviai dalyvauja kraujas ir limfa, išnešiojantys tas ląsteles po visą organizmą.

Augalai to neturi. Juose yra keletas užkardos sistemų:
1. Anatominė sandara - tiek ląstelių, tiek audinių ar augalo dalių. Kai dėl, pvz., storesnio apsauginio sluoksnio patogenas negali patekti vidun, arba, pvz., neįkandamas.
2. Molekulinė struktūra - kai nėra medžiagų, kurias galėtų atpažinti, pvz., virusas ir prisikabinti prie augalo.
3. Biocheminė sandara - kai augalas kenkėjui "neskanus", nuodingas, na, netinkamas maistui ar kaip augimo aplinka. Čia galima paminėti ir augalų išskiriamas įvairias fiziologiškai aktyvias medžiagas - fitoncidus - stabdančius bakterijų, grybelių augimą ir taip apsaugančius augalą.

2-3 punkto reguliuoti niekaip negalime. Čia jau kas išsivystė per milijonus metų, tą ir turime. Nebent apnuodytumėm augalą kokiomis nors medžiagomis, kurios jam nepakenks, bet pakenks patogenui.

O štai 1 punktą įtakoti kažkiek galima. Na, pvz., jau ir čia forume buvo minėta, kad pertręšus azotu augalo audiniai darosi minkštesni, puresni. Tai - palengvinimas kad ir bakterijoms ar grybams, norintiems juos pažeisti. Žinant

Ką norėčiau pabrėžti, kad atsparumas (imunitetas), tai yra paties augalo gebėjimas kažkiek gintis. Augalai gali būti sveiki, ne todėl, kad apsigina, o todėl, kad išorinės aplinkos sąlygos yra netinkamos kenkėjams. Pvz., didelė aplinkos drėgmė ir prasta ventiliacija skatina pelėsio augimą. Pradėjus pelyti substratui, pelėsis persimes anksčiau ar vėliau ir ant augalo. Jei augalas bus nusilpęs, patogenas ims ir juo naudotis.Šiuo atveju pelėsis padengs augalą nepriklausomai nuo to, sveikas jis ar paliegęs. Pelijimą įtakos tinkamos pelėsiui sąlygos. O jei patalpa būtų gerai vėdinama, reguliuojama drėgmė, vėl gi pelėsio nepamatysim ne todėl kad augalas atsparus, o todėl, kad kitos sąlygos jam aktyviai augti nėra palankios.

Nežinau, kiek čia paaiškinau suprantamai augalų atsparumo principus. Va, dar radau internete , nors iš esmės, daug kas autampa.
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Kėnis »

Taip reikia suprast, kad per sudėtingai prišnekėjau (sakykit, pasitaisysiu), ar tema nėra aktuali?
User avatar
Skirpstas
Posts: 1422
Joined: 2012 Aug 29, 10:24

Re: Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Skirpstas »

Tai gal kaip tik labai viską aiškiai išdėstei ir visiems tapo aišku :)
Tik man įdomu ar tikrai vien dėl to, kad pas tos pačios rūšies augalus atsparumas kokia nors ligai yra tik dėl to, kad jų augavietėse jo nebuvo? Kažkaip mažai man tai tikėtina.
Dėl drebulių puvinio tai žinau, kad paprasčiausiai vietoj paprastosios drebulės visur siūlo sodinti atsparią puviniui hibridinę drebulę.
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Kėnis »

Bet anksčiau ar vėliau ta grybas irgi pasikeis ir ims parazituot tą hibridinę ne prasčiau už paprastą. Alkis padaro savo :) gyvi organizmai gali keistis labai greitai (kuo mažesni, tuo greičiau). Taigi tikėtina, kad puvinys gali įveikti tos hibridinės drebulės barjerus. Na, neaišku, kokie tie barjerai, kas tą atsparumą įtakoja, bet nėra tos tvirtovės, kurios negalima būtų užkariauti. .
User avatar
Kaštonas
Posts: 1019
Joined: 2012 Sep 04, 19:24

Re: Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Kaštonas »

Turiu klausimą dėl pirmo punkto. Manau, kad į jį įeina ne tik tręšimas, bet ir pavyzdžiui genėjimas, žievės pažeidimai ir t.t. Nes taip pažeidžiame augalo sandarą ir į jį daug greičiau gali įsimesti grybelis ar kitokios ligos.

Vėlgi turiu su tręšimu susijusį klausimą. Jeigu augalui duodame labai daug azoto porą metų, aplinkinės augimo sąlygos jam augti yra puikios ir tiksliai žinome, kad jo nepuls joks grybelis. Tai ar per tuos porą metų susiformavęs priaugis su minkštesniais ir puresniais audiniais toks ir liks visą medelio gyvenimo laikotarpį? Juk tada galime sustabdyti stiprų azoto tiekimą, jį normalizuoti ir sulaukti jau normalaus metinio prieaugio, kuris būtų daug atsparesnis išorės veiksniams. Taigi ar ankstesni medienos sluoksniai tokie ir liktų visą laiką ar tiesiog laikui bėgant sustiprėtų ir taptų lygiai taip pat atsparūs pažeidimams kaip ir po to naujai susidarę?

Tokiu atveju pertręšimo metu galėtumėme labai greitai sustorinti medelio kamieną per porą metų ir po to jį normalizuoti visiškai nepakenkdami pačiam medeliui. Be to, tokiu būdu galėtumėme ir gydyti žaizdas. Juk didelis kiekis azoto reikštų ir greitesnį jų apaugimą kaliu, kas dalinai sustiprintų medelį.
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Kėnis »

Dėl pirmo punkto - taip, žinoma, bent koks pažeidimas (įdrėskimas, pjūvis, nudegimas, įspaudimas ir t.t.) yra "praviros durys" infekcijai.

Dėl tręšimo. Nereikėtų taip to "suabsoliutinti". Ką reiškia "jei žinoma, kad jo nepuls joks grybelis"? Patogenai - tokie "padarai", kad niekada negali žinoti, kaip ir iš kur jis atsiras. Užkratas (bakterija, grybo sporos ar grybienos gabaliukai...) gali tyliai tupėti kur ant žievės ne vienerius metus. Atsiradus tinkamom sąlygom, jis ima veikti. Gamtoje daugelį patogenų nuplauna stiprūs lietūs, bet ne iš visų žievės plyšių jiems tai pavyksta padaryt. Taigi, rizika visada yra.

Stiprus tręšimas tikrai gali būti metodiškai tinkamas pasirinkimas kai norima greičiau medį užauginti. Tačiau jis neturėtų būti traktuojamas atskirai. Pvz., daug mineralinių medžiagų (su didele azoto doze), vandens bei saulės (šviesa, šiluma) vegetacijos pradžioj gali duoti labai gerus rezultatus. Medis per sezoną stipriai paaugs. Bet jei bent vieno faktoriaus bus trūkumas, kiti faktoriai gali būti daugiau priešai nei draugai. Jei stipriai laistysim medį, o maisto medžiagų jam truks, tai greičiau prisišauksim šaknų puvinį nei stiprų augimą. Na ir pan.

Dėl audinių "sustiprėjimo" laikui bėgant. Taip, teoriškai tai turėtų vykti. Bet niekur nesu skaitęs, kad praktiškai kas nors būtų tai tikrinęs. Pvz., ar plačiosiose metinėse rievėse, kurios rodo, kad tais metais medeliui buvo geros sąlygos augti, mediena yra tvirtesnė ar ne nei siaurose rievėse (nepritekliaus metai). Ir juo labiau, kaip kinta medienos tvirtumas vidinėse stiebo dalyse bėgant metams ir medžiui augant. Kaip ir sakiau, teoriškai augalas turėtų laikui bėgant "sutvirtinti" tai, kur dėl vienų ar kitų priežasčių yra "silpnosios vietos".
User avatar
Skirpstas
Posts: 1422
Joined: 2012 Aug 29, 10:24

Re: Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Skirpstas »

Kažkaip sunkiai tikisi, kad užkratas taip "sėdi" kur nors ant medelio ir laukia kada jis susilpnės. Labiau palaikyčiau tą mintį, kad užkratas daugiau ar mažiau veikia nuo to momento, kai patenka ant medelio, tik susidarius palankioms sąlygoms (žievės pažeidimui, nukirptai šakai ir pan.) suaktyvėja ar suintensyvėja.
User avatar
Kaštonas
Posts: 1019
Joined: 2012 Sep 04, 19:24

Re: Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Kaštonas »

Šiuo atveju ant žievės juk visada yra negyvas sluoksnis kuris ir ima pūti. Kiek supratau reikia tik didesnės drėgmės, kad grybelis imtų augti nevaldomai ir įsiskverbtų į gilesnius medžio sluoksnius. Ar galime medžio puvimą dalinai sieti su odontologija? Galbūt palyginimas ir keistas, bet augindami medžius taip pat visada stengiamės išpjauti ir išimti negyvą ir pažeistą medelio vietą ją apdorodami ir užtepdami specialiu apsauginiu tepalu. Vėliau žaizda užsitraukia (apauga), bet negyvos medienos sluoksnis vis tiek lieka.
User avatar
Kėnis
Posts: 3361
Joined: 2012 Jun 07, 21:53

Re: Augalų imunitetas ir jo stiprinimas

Post by Kėnis »

Skirpstai, ant medžio žievės gali ilgą laiką išbūt įvairiausios sporos, bakterijos. Per žiemą sniegas, lietus jas gali nuplaut. O gali kuri ramiai ir tūnot. Ir štai pasitaiko tinkamas momentas ir patogenas įsisiautėja. Tai gali būti tiek vidinis veiksnys - medelio nusilpimas, tiek išorinis - tinkamos meteorologinės sąlygos, pvz. Užtat stiprus lietus visada smagu - jis daug ką nutėškia žemėn :)

Taip, žaizda gali užsitraukti ir net gi ant pažeistos medienos. Ir žaizdos atrodyti visiškai sugijusios, o užkratas vystosi toliau. Viena tokia baisi "kvaraba" yra, pvz., vaismedžių bakterinė degligė (Erwinia amilovora), netikėtai išplitusi Jungtinėje karalystėje per technika pjaunamas gudobelių gyvatvores (joms kenkia nestipriai) iki pramoninių kriaušių sodų (kriaušėms ji mirtina). Ir ką - keli metai ir didžiausi plotai virto įsišaknijusiomis kriaušinėmis malkomis. Nors žaizdos gijo gerai, bet ši bakterija gali ramiai gyvent kriaušių vandens induose kol juos visiškai užkemša. Medis ima džiūt tiesiog akyse.

O va koks fiziologinis skirtumas tarp gudobelių ir kriaušių, lemiantis tokį nevienodą atsparumą, nepasakysiu. Griečiausiai ir pačių vandens indų struktūra, ir augalo "sulčių" sudėtis.
Post Reply